 |
Žvejybos sėkmė labiausiai priklauso nuo mokėjimo pasirinkti vietą, bei sugebėjimo užmesti masalą bei manevruoti juo. Žvejybos sėkmė taip pat priklauso ir nuo kitų aplinkybių, nepriklausančių nuo paties spiningautojo, tai yra nuo vandens lygio, nuo oro, atmosferos slėgio, temperatūros, vėjo ir daugybės kitų priežasčių. Šiais klausimais yra nemažai literatūros, įvairių pažiūrų, bei nuomonių, bet nieks nėra nurodęs aplinkybių, kuriomis remiantis visad pagausite žuvies. Tačiau iš ilgametės žvejų praktikos ir stebėjimų galima padaryti kai kurias išvadas.
Sėkmingai žvejybai didelę įtaką turi meteorologinės sąlygos. Jeigu pavasaris vėlyvas ir šaltas, tai galima nelaukti gero žuvies kibimo. Žuvys laikosi gilumoje ir retai ima masalą. Atrodo, lyg žuvų nebėra. O kai tik oras atšyla, tuoj pastebimas ir žuvų aktyvumas. Jeigu pavasaris ankstyvas ir šiltas, galima laukti ir gero žuvų kibimo.
Kai kurie žvejai stebi mėnulio fazes ir mano, kad, esant pilnačiai ir pučiant vakarų vėjui, žuvis kimba geriau, negu esant delčiai. Be to, pastebėta, kad, mėnuliui šviečiant, žuvys maitinasi ir nakties metu, todėl dieną jos nebūna aktyvios.
|
Kylant vandeniui, taip pat po smarkaus lietaus, žuvys nustoja kibti. Tuomet, pastebima, jos upėmis kyla aukštyn ir aukštupyje geriau ima masalą. Ir priešingai, vandeniui slūgstant, sėkmingesnė žūklė būna žemupyje. Vandens kilimas ežeruose taip pat neigiamai veikia žuvies aktyvumą.
Ilgai esant sausam bei šiltam orui ir pučiant įvairių krypčių vėjui, iš pradžių žuvys kimba gerai, bet palaipsniui jų aktyvumas mažėja ir jos beveik visiškai nustoja griebti masalą. Keičiantis orui, prieš darganą, žuvys labai uoliai griebia masalą, o ilgesnį laiką lyjant, žuvys nustoja kibusios.
|
|
Žuvų aktyvumui didelę įtaką turi ir oro slėgis. Staigus ir didelis oro slėgio kitimas neigiamai veikia žuvies maitinimąsi, o kartu ir kibimą.Vėjo stiprumas ir kryptis taip pat turi įtakos žvejybos sėkmei. Kiekvienas žvejas turi savo nuomonę, tačiau iš senolių žinau, jog pučiant rytų ar šiaurės vėjui, geriau sėdėt namie kojas ant kėdės padėjus, o pučiant pietų ar vakarų krypčių vėjams – sėdėti su meškere rankose. Pučiant stipriam vėjui, sunku žvejoti valtyje. Geriausia žvejoti tada, kai vėjas sukelia mažas bangeles. Gegužės pabaigoje ir birželio mėnesį geriausias laikas žvejoti yra prieš pat saulei patekant ir vėliau, kol oras įšyla, ypač labai tinka kiek miglotas ir šiltas oras. Vasarą naudojant blizges pagaunama mažiau. Mažiausiai pagaunama liepos mėnesį. Rugpjūčio mėnesio antroji pusė yra rudens sezono pradžia, ir gaudymas blizgėmis yra sėkmingesnis.Jei pradedančiam spiningautojui nesiseka, jis neturi prarasti vilties, bet turi atkakliai ieškoti nesėkmės priežasčių, kurias galima būtų tuojau pašalinti. Žvejojant dažnai susiduriama su labai sudėtingais reiškiniais, kurių negalima paaiškinti. Būna taip, kad patyręs spiningautojas nieko nepagauna, o pradedantis, greta stovėdamas, traukia vieną žuvį po kitos. Kartais gaudoma visai panašiais masalais, bet rezultatai būna skirtingi. Tai taip pat manyčiau priklauso ir nuo užmetimo – vienas užmeta blizgę toliau, o kitam nesiseka taip toli užmesti, vienas taiko užmesti arčiau žolių ir kranto, kitas mėto toliau.
|
|
 |
Kartais, sėdint valtyje ir matant, kad kolega traukia vieną lydeką po kitos, pradedama karščiuotis, kaitalioti masalus, tuo tarpu supainiojamas valas, galų gale rezultatai būna prasti. Tuo atveju reikia nesikarščiuoti, o prisižiūrėti,, kaip draugas vedžioja masalą, kokį naudoja, ar toli užmeta ir pan.Žvejojant reikia ir kai kurių atsargumo priemonių. Gaudant iš valties, patartina netriukšmauti, nors kai kurie žvejai pastebi, jog triukšmaujant, netgi geriau kimba plėšrios žuvys, Vieni žvejai pastebi jog plaukiant benzininiu varikliu, kuris sudaro didelį triukšmą, pagaunama daugiau lydekų, nei plaukiant tyliuoju – elektriniu varikliu. Tačiau kiti, besilaikydami tyliosios žvejybos, pagauna irgi labai daug žuvies. Na čia kiekvieno žvejo patirtis. Be abejo triukšmas, tokioje kaip pavyzdžiui karšių žvejyboje, yra visiškai nepageidaujamas, kadangi didesnio karšio, ypač, pastuksenus medinės valties dugną geriau nesitikėti.
Sunkiau žuvį pagauti nuo neapaugusio medžiais arba krūmais kranto, nes ji pastebi žmogų ir ne visada griebia masalą. Krantu reikia eiti tyliai, netrepsėti, ypač ten, kur durpėtas krantas.Saulėtą dieną reikia stovėti taip, kad šešėlis nekristų į vandenį, nes judantis šešėlis nubaido žuvis. Saulėtą dieną visi spiningai, mosuojant ore, dėl etikečių ir kitų blizgančių dalių ryškiai spindi ir matomi vandenyje, todėl atviroje vietoje reikia stengtis kiek galima mažiau jais švaistytis. Žvejojant nepatariama rengtis baltais rūbais. Tinkamiausi rūbai yra tokie, kurių spalva nėra ryški ir labai nesiskiria nuo aplinkoje esančių spalvų. Ir šiaip, saulėtą dieną gaudyti yra blogiau, negu debesuotą, šviesią dieną ir masalai ryškiau matoma vandenyje ir gaudoma žuvis greičiau pastebi apgaulę.Žuvys tą pačią dieną irgi nėra vienodai aktyvios.
|
Kartais jos aktyvios būna vos keliolika minučių, dėl to šį laiką reikia išnaudoti. Tokie periodai per dieną gali pasikartoti bent po kelis kartus. Kartais plėšrūnai aktyviai pradeda medžioti žuvytes saulėtą dieną, kartais ją uždengus debesėliui arba,, priešingai, debesuotą dieną, pasirodžius saulei. Dažniausiai šie žuvų aktyvumo periodai yra ypatingai trumpi.
|
