Aplinkos ministerija Lietuvoje kuria žvejų rojų. Kol Zarasų ir Molėtų savivaldybės rengia strategiją, kaip savo regionus padaryti patrauklesnius, Gražutės regioninio parko darbuotojai pradėjo įžuvinti ežerus. Tačiau žvejų prašoma pažymėtas žuvis paleisti.

Karta zvejojant man teko su vienu ryboku susigincyti del sugautos zuvies kiekio jis man norejo irodyti kad plesrios zuvies kiekis ribojamas tik vienetais o ne kilogramais.

Jis ta informacija alia gavo el.pastu nu nesvarbu kaip ir is kur jis tai gavo,bet mes gana ilgokai su juo diskutavom as jam bandziau irodyti kad ribojamas yra bet tai buvo bergzdzias reikalas todel labai trumpai imesiu istrauka is Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės su pakeitimais (versija parsisiuntimui, atnaujinta 2015 04 29)

Jūros gelmėse gyvena labai neįprastų ir keistų gyvūnų. Kai kuriais atvejais jie keisti gerąją prasme, kai kuriais – ne pačia geriausiąja. Tačiau, ko gero, bene svarbiausiai yra tai, kad tokių keistų gyvių apskritai yra. Išties – labai keistai atrodančių gyvių. Tačiau neįprasta išvaizda yra jų sėkmės bilietas nesibaigiančiose išgyvenimo varžybose.

Povandeninis pasaulis yra labai įvairus ir stulbinantis – nuo išdžiūstančių Afrikos upių iki didžiausių vandenynų gelmių. Kai kurios žuvys pasižymi išties neįtikėtinais gebėjimais, kurie joms padeda išlikti žiauriausiomis sąlygomis ar efektyviau ieškoti maisto.

Kongo upėje ir Tanganikos ežere Afrikoje labiausiai paplitusios tigražuvės gali pasiekti daugiau kaip 50 kilogramų svorį ir poros metrų ilgį. Tigražuvės pavadinimą gavo dėl savo burnos, kurioje puikuojasi šiurpą keliančios kelių centimetrų ilgio iltys. Gandų apie tai, kad tigražuvės užpuolė žmones, nestinga, bet oficialiai nė vienas atvejis nebuvo patvirtintas.

Ar kada susimąstėte, ką savo kelyje per vandenis sutinka žuvis? Kokie jos maršrutai? Ties kokiomis atkarpomis ji sustoja? Žinoma, naujausia žūklės įranga leidžia sekti kiekvieną žuvies judesį. Prie jauko tvirtinama įtaisai – kameros su davikliais, leidžiančiais visą veiksmą stebėti tiesiogiai ekranėlyje – tiksliai parodo, kokiais būriais plaukioja žuvis. Vis dėlto, ne kiekvienas susimąsto, kokius vandens kelius šukuoja, tarkime, kūjagalviai rykliai. The Telegraph dalinasi pritrenkiančiais kūjagalvio ryklio gyvenimo kadrais.

Vabzdžiais besimaitinančios žuvys savo grobį pačiumpa įvairiais būdais – vienos leidžiasi į dugną ir rausia dumblą ieškodamos lervų, kitos laukia, kol ore skraidantys vabzdžiai nukris ant vandens paviršiaus ar pačiumpa juos iš vandens iššokusios pačios. Tačiau yra viena žuvis, kuri nieko nelaukia, o grobį nusimuša pati.

Apie žuvų gyvenimo trukmę yra prikurta įvairių mitų. Na, bet šiems mitams rastis ir erdvės yra pakankamai – vienos žuvys išties nugyvena kelis šimtus metų, kitoms užtenka ir kelių savaičių, kad išsiristų iš ikrelio, užaugtų, susilauktų palikuonių ir nudvėstų. Tad kokia iš tiesų yra ilgiausia ir trumpiausia žuvų gyvenimo trukmė?