Gražutės regioninio parko darbuotojai, paleidę  į Luodžio ežerą per šimtą lydekų iki 3 kg svorio, prašo jas pagavusių žvejų neiškepti, o paleisti. Prieš tai nufilmuoti ir pranešti parko darbuotojams lydekos numerį, dydį, svorį. Pasistengę tai užfiksuoti, gaus dovanų.Jie ją paleis ir kitais metais vėl atvažiuos, bandys pagauti tą pačią lydeką. Tokiu būdu bus sukurta duomenų bazė, kur žvejai galės stebėti kaip keičiasi svoris, ilgis, ir galės suprasti, kad žuvis neuažuga  per vieną dieną, – sako Gražutės regioninio parko direktorius Gedas Kukanauskas.Ežerų įžuvinimas ne tik lydekomis, bet ir sterkais, upėtakiais, šamais – tai tik Aplinkos ministerijos kuriamo žvejų rojaus Zarasų ir Molėtų ežeruose pradžia.Sutiktas žvejys Antalieptės mariose pagavo kol kas nepažymėtą lydeką, todėl paleisti neketina, bet rojaus idėjai pritaria.Į ministerijos kvietimą kurti žvejų rojų atsiliepė trečdalis savivaldybių. Kaip patraukliausios poilsiautojams atrinktos Molėtų ir Zarasų. Joms teks pasukti galvas, kaip pritraukti ne tik vietos, bet ir užsienio žvejų. Vien ežerų įžuvinimo ir žemėlapio, kur geriausiai kimba žuvys, čia nepakaks – reikės sutvarkyti infrastruktūrą.Žiūrime, kad tas projektas arba atvažiavę žvejai turėtų pilną kompleksinį užimtumą, vaikai – savo srityje, moterys, kurios nežvejoja, irgi turėtų ką veikti, net tas, kuris neturi jokio supratimo apie žvejybą, gautų komplesinę paslaugą ir patirtų malonumą, – planus dėsto Molėtų rajono meras Stasys Žvinys.Savivaldybės padėti taip pat kviečiasi vietos verslininkus, kaimo bendruomenes.Dabar sutartis pateikta peržiūrėti Aplinkos ministerijai. Jie padarys savo pakoregavimus, tada kviesim visus kartu ir bandysim dėliotis, – teigia Zarasų rajono meras Arvydas Stankevičius.

Parengus veiksmų planą, žvejų rojaus idėja bus pradėta įgyvendinti, ko gero, tik kitą vasarą.

Maudytis galės ir neįgalieji.

Gražutės parko naujovė - prieplauka neįgaliesiems. Mes pirmieji ir kol kas vieninteliai tokią įrengėme, - pasakojo G. Kukanauskas. - Kai montavome prieplauką, buvome pasikvietę žmonių su negalia sąjungos atstovų. Jie savo vežimėliais viską pamatavo, ar žmonėms bus patogu persėsti tiesiai į užkeltą ant prieplaukos baidarę. Įsivaizduokite, Lietuvoje yra apie 10 tūkst. žmonių, sėdinčių neįgaliųjų ratukuose. Jie taip pat nori išvykti į gamtą, bet galimybės kol kas ribotos. Prie Luodžio ežero įrengėme specialiai jiems skirtą stovyklavietę. Čia, užsisakę baidares, jie galės paplaukioti, pažvejoti.Ant kranto neįgaliesiems įrengta ir speciali laužavietė, kurią patogu kurstyti sėdint vežimėlyje, nes ji pakelta ant metalinio koto. Drėgna ežero pakrante vingiuoja naujas pasivaikščiojimo takas. Jis taip pat pritaikomas neįgaliesiems - iš šonų tvirtinami borteliai, neleisiantys nuslysti ratukams. Šiuo metu kaukši stebėjimo bokštą statančių darbininkų plaktukai. Pavasarį atvykę poilsiautojai jau galės pasitikti sugrįžtančius vandens paukščius. Kadangi neįgalieji vežimėliais į bokštą tikrai negalės užvažiuoti, apačioje įrengsime periskopą, per kurį žmonės galės matyti vaizdą iš bokšto viršaus, - pasakojo G. Kukanauskas. Neįgaliųjų laukia dar viena moderni paslauga iš savo vežimėlių sėdę į vandens roges, specialiais bėgiais jie galės įčiuožti į ežerą, išsimaudyti ir sugrįžti į krantą. Jauno parko direktoriaus teiravausi, o kokia jiems nauda tiek naujų puikių paslaugų poilsiautojams prikūrus.

Atsakymas buvo Lietuvoje dar kiek neįprastas:

Kad žmonės, čia apsilankę, taptų sveikesni, laimingesni, labiau pradėtų vertinti gamtą.