1. KLASIKINIS „RUSIŠKAS“ PRAVEDIMAS

Rusai šios animacijos atsiradimo nuopelnus prisiima sau, todėl dažnai šis masalo vedimo būdas vadinamas tiesiog rusiška technika arba rusišku pravedimu. Rusams tai klasikinis džigavimo metodas. Tai yra pakankamai greitas ir aktyvus masalo vedimo būdas, kuris atliekamas dirbant tik rite. Masalas užmetamas kiek galima toliau, ir kai jis pasiekia dugną, pradedamas masalo pravedimas. Keli ritės sūkiai (paprastai ne daugiau kaip 2-6, optimalus variantas 4), kuriais masalas pakeliamas nuo dugno. Toliau – pauzė, kurios metu masalas laisvai skęsta. Dažniausiai kibimo ir sulaukiama masalo skendimo metu.

Kalbant apie pauzę, per kurią pakeltas nuo dugno masalas vėl nuskęsta iki dugno… Dažnai rekomenduojama kad ji būtų 1-4 sekundžių diapazone. Tačiau autorius šias ribas linkęs praplėsti iki 0,5 – 8 sekundžių. Bet optimaliu variantu laiko 2 sekundžių pauzę. Momentą, kuomet masalas pasiekia dugną, turi parodyti spiningo viršūnėlė (aišku, jei naudojamas teisingas įrankis), todėl labai lengva suskaičiuoti per kiek laiko pakeltas masalas nuskęsta, ir pagal tai parinkti reikalingą ritės sūkių skaičių.

Tokiu principu (keli ritės pasukimai – pauzė ir t.t.) masalas vedamas iki pat kranto ar valties. Tai labai universali animacija, tinkanti tiek upėje, tiek stovinčio vandens telkiniuose. Upėje šis būdas tinka traukiant masalą bet kuria kryptimi – tiek pasroviui, tiek prieš srovę ar skersai jos. Laimikiai naudojant šią džigavimo techniką gali būti patys įvairiausi.

2. TRUMPAS „RUSIŠKAS“ PRAVEDIMAS

Trumpas pravedimas nuo klasikinio skiriasi tik masalo šuoliukų ilgiu, arba, kitaip tariant, ritės sūkių skaičiumi. Šiuo atveju kalba eina tik apie 1 ar 2 ritės sūkius.

Nors tai atrodytų praktiškai ta pati klasikinė technika, bet iš esmės tai yra visai kita specifika. Laikoma, kad ši technika veiksmingesnė kai žuvys labai pasyvios. Labiausiai ši technika pasiteisina starkių žūklėje. Antras pagal dažnumą laimikis būtų lydekos, ir tik tada ešeriai.

3. PRAILGINTAS KLASIKINIS PRAVEDIMAS

Tai dar kita klasikinio pravedimo variacija.

Tik šį kartą daromi ne 3-4, bet 6-8 ritės sūkiai. Teoriškai, ši masalo animacija neturėtų būti labai veiksminga. Bet pasak autoriaus, kartais ji būna žymiai veiksmingesnė už klasikinę techniką. Ši technika veiksminga gaudant starkius ir lydekas.

4. SUPER LĖTAS PRAVEDIMAS

Ši technika gerai tinka pasyvioms žuvims, taip pat kada žuvys gerai reaguoja į horizontaliai judantį masalą.

Jau iš pavadinimo aišku, kad masalo traukimas turi būti atliekamas labai lėtai. Pauzė, per kurią masalas nuskęsta, turėtų gautis apie 1 – 2 sekundes. Masalo šuoliukų ilgis apie 1 – 3 metrai.Gaudant šia technika, dažniausiai naudojami lengvi galvakabliai. Todėl ji gerai tinka žūklaujant UL ar lengvos klasės spiningais. Technika įvaldoma šiek tiek sunkiau, todėl rekomenduojama ją naudoti prieš tai gerai išmokus gaudyti klasikiniais būdais. Dar ši technika gerai parodo dugno reljefą. Pagrindiniai laimikiai – starkiai ir ešeriai.

5. PUNKTYRINIS PRAVEDIMAS

Viena iš sudėtingesnių džigavimo animacijų, bet dažnai pasiteisinanti kai kibimas silpnas. Žūklaujant punktyriniu pravedimu dažniausiai naudojami silikoniniai sliekai ar kitokie kirmėlių pavidalo guminukai. Pravedimas atliekamas ne rite, o spiningu.

Užmetus masalą, spiningas laikomas nukreiptas masalo užmetimo kryptimi. Kai masalas pasiekia dugną, meškerykočiu atliekami trumpi ir plastiški patraukimai (maždaug 10-15 cm ilgio) su mikropauzėmis. Rite tuo metu neatliekami jokie veiksmai, tiesiog atliekama serija patraukimų spiningu, kiek leidžia meškerės ilgis (kol spiningas netampa statmenas valui ir tuomet jau fiziškai nelabai įmanoma atlikti patraukimų). Tada rite suvyniojamas laisvas valas, spiningą gražinant į pradinę padėtį (spiningas vėl nukreipiamas masalo kryptimi), ir vėl seka serija trumpų patraukimų. Kokia kryptimi traukti meškerykotį (į šoną ar į viršų), priklauso nuo vietos aplinkybių.

Naudojant šią techniką žuvų kibimas dažniausiai pasireiškia labai subtiliai. Stiprių smūgių sulaukiama itin retai. Todėl esant menkiausiam įtarimui reikėtų pakirsti. Šis būdas tinkamas starkiams, lydekoms ir ešeriams.

6. „AMERIKIETIŠKAS“ PRAVEDIMAS

Tai iš esmės ta pati klasikinė technika (vadinamasis „rusiškas“ pravedimas), tik masalas šokdinamas ne ritės pasukimais, o atliekant mostus meškerykočiu. Šuoliuko ilgis gaunasi apie 1 – 2 metrus, iš esmės jis tiesiogiai priklauso nuo naudojamo spiningo ilgio – kuo trumpesnis spiningas, tuo trumpesni gaunasi mostai (ir atvirkščiai). Galima šokdinti masalą tiek ilgesniais, tiek trumpučiais šuoliukais. Galima staigiais mostais, galima plastiškais. Variacijų gali būti labai daug. Bet principas labai elementarus - spiningo mostu masalas pakeliamas nuo dugno, kol jisai skęsta (arba jam nuskendus) suvyniojamas laisvas valas ir atliekamas sekantis mostas.

Atrodytų, kad iš esmės masalo animacija niekuo nesiskiria nuo klasikinės „rusiškos“ technikos. Bet dauguma žvejų akcentuoja, kad rusiškas variantas geriau tinka žvejojant srovėje, o stovinčiame vandenyje amerikietiškas variantas dažnai būna pranašesnis, ypač kai žuvys gerai reaguoja į trumpus masalo šuoliukus. Dar vienas šio būdo pranašumas, kad atliekant masalo traukimą spiningu (o ne rite), žymiai geriau jaučiamas kontaktas su masalu. Tad atitinkamai geriau jaučiami dugno nelygumai ir geriau pavyksta pakirsti žuvį.

7. YO-YO

Rusai šią techniką vadina „СЮРПЛЯС“. Kaip toks dalykas verčiasi, sunku iššifruoti šios technikos analogas, kuris vadinamas „yo-yo“, nuo kažkada populiaraus žaisliuko pavadinimo.

Panašumo tikrai yra, nes iš esmės tai technika, kurią naudojant masalas ne traukiamas, o šokdinamas aukštyn žemyn vienoje vietoje. Naudojamas šis būdas žūklaujant srovėje, iš užinkaruotos valties. Masalas metamas žemiau pasroviui, į žvejo nuomone perspektyvų tašką. Masalui nuskendus – pradedamas masalo šokdinimas vienoje vietoje trumpais spiningo trūktelėjimais. Ritė praktiškai nenaudojama, nebent minimaliai norint surinkti šiek tiek laisvo valo. Spiningo mostu valas pakeliamas, ir nuleidus spiningo viršūnėlę laukiama kol srovė grąžins masalą į pradinę padėtį ir įsitemps valas. Tada atliekamas sekantis mostas ir t.t. Mostai gali būti trumpučiai (5-8 cm) arba ilgesni. Daug kas priklauso nuo naudojamo masalo svorio.

Kai kur rekomenduojama naudojant šią techniką masalus papildomai apdoroti atraktantais. Labiausiai tikėtini laimikiai – starkiai.

8. YO-YO TECHNIKA LEIDŽIANT MASALĄ PASROVIUI

Ši technika labai panaši į aukščiau aprašytąją, tačiau ji jau tinka ir žūklei nuo kranto. Tinka ji tik žūklei upėse su stipria (ar bent jau vidutinio stiprumo) srove.

Masalas užmetamas skersai srovės arba šiek tiek aukščiau pasroviui. Kai masalas pasiekia dugną – toliau jau žaidžiama vien spiningu, nenaudojant ritės. Masalas šokdinamas panašiai kaip aukščiau aprašytu atveju, o srovė jį neša puslankiu link kranto. Ciklas baigiamas tada, kai tampa nebeįmanoma šokdinti spiningu masalo, nesuvyniojant valo pertekliaus. Sulaukus šio momento, toliau masalas tiesiog traukiamas naudojant bet kurią norimą įprastinę techniką ir seka naujas užmetimas. Labiausiai tikėtini laimikiai – starkiai, lydekos bei ešeriai.

9. VERTIKALUS ŠOKDINIMAS

Daug ką šiuo atveju pasako pats pavadinimas. Žūklaujama iš dreifuojančios arba pasroviui nešamos valties.

Masalas nuleidžiamas ant dugno ir toliau šokdinamas spiningo mostais. Mostai gali būti atliekami tiek staigiais, tiek plastiškais judesiais. Galima masalą tiesiog virpinti nedidele amplitude, panašiai kaip žieminę avižėlę. Pasak įvairiausių autorių, pakankamai dažnai žuvims vertikalus masalo šokdinimas patinka  labiau už klasikinį džigavimą. Dar vienas šio būdo privalumas – kad dreifuojant išžvalgoma gana didelė akvatorija. Pagrindiniai šios technikos mėgėjai – starkiai, lydekos ir ešeriai.

10. PRAVEDIMAS SU PAUZĖMIS

Tai viena iš klasikinės technikos variacijų. Užmetus leidžiama masalui nuskęsti.

Tuomet atliekamas vienas labai greitas ritės suktelėjimas (masalas vėl nuskęsta greičiau nei per 1 sek.). Tada daroma 3-4 sekundžių pauzė, kurios metu masalas nejudinamas, ir toliau ciklas kartojamas (vėl eilinis staigus ritės suktelėjimas, pauzė ir t.t.). Vyrauja nuomonė, kad ši technika geriausiai tinka kai plėšrūnai yra itin pasyvūs.

11. ATVIRKŠTINĖ KLASIKA

Šis metodas naudojamas žūklaujant srovėje iš užinkaruotos valties, kai yra nemažas gylis ir yra stipri srovė, ir masalą metant pasroviui. Paprastai, žūklaujant minėtomis sąlygomis įprastiniu būdu, masalas ilgai skęsta iki dugno, todėl tenka naudoti žymiai sunkesnius galvakablius, kas ne visada yra naudinga. Tada ir praverčia ši technika. Masalas ne užmetamas, o tiesiog vertikaliai nuleidžiamas iki dugno atleidus valą. Tada masalas plastišku spiningo mostu pakeliamas aukštyn, spiningas nuleidžiamas į pradinę padėtį, leidžiant masalui laisvai sklęsti iki dugno.

Masalo skendimo metu, iš ritės atleidžiama šiek tiek valo, sukant rankenėlę atbuline kryptimi (ritės atbulinės eigos blokavimas išjungtas). Tokiu būdu masalas nuskęsta jau šiek tiek žemiau pasroviui nuo tos vietos, kur jis buvo nuleistas. Toliau vėl seka eilinis mostas spiningu, valo atleidimas, ir masalas nusklendžia dar šiek tiek žemiau pasroviui. Masalo gaunasi gaunasi labai panašūs į klasikinį džigo šokdinimą, tik visas veiksmas vyksta kaip ir atvirkštine kryptimi.

Technika naudinga tuo, kad galima patikrinti konkretų dugno ruožą nenaudojant itin sunkių galvakablių. Be to, neprarandamas kontaktas su dugnu (kaip kartais gali atsitikti traukiant prieš srovę per lengvą masalą). Šis būdas turi ir trūkumų – dėl atjungto ritės atgalinės eigos blokavimo, sunkiau tinkamai sureaguoti į žuvies kibimą.

12. VILKIMAS DUGNU

Atlikus užmetimą, sulaukiama kol masalas nuskęs ant dugno, o toliau masalas tiesiog velkamas dugnu lėtai sukant ritę.

Galimos įvairios improvizacijos, darant traukimo metu nedideles pauzes, arba papildomai pavirpinant masalą spiningu. Šiai technikai tinka praktiškai visi džiginiai masalai, bet vyrauja nuomonių, kad labiau pasiteisina šarnyriškai prie galvakablio prijungti masalai arba masalai užnerti ant slidės formos galvakablio. Laimikiai gali būti įvairiausi. Manoma, kad ši technika gerai tinka pasyvioms žuvims.

13. PLANIRAVIMAS

Ši technika ypatinga tuo, kad iš esmės jokios technikos kaip ir nėra. Masalas tiesiog užmetamas ir leidžiama jam skęsti iki dugno. Kibimo laukiama masalo skendimo metu. Dėl to, šiuo atveju turi būti naudojami lengvi galvakabliai – maždaug 1,5 – 3 gramų svorio. Gali būti ir kiek sunkesni – viskas priklauso nuo konkrečių sąlygų.

Masalas iki dugno skęsta ilgai, skendimo laikas gali būti nuo 0,5 iki 1 minutės. Jei masalas nuskęsta nesulaukus kibimo, valas suvyniojamas ir atliekamas sekantis metimas. Šios technikos aprašymą radau ne viename rusiškame šaltinyje. Taip gaudoma upėse, starkinėse duobėse, kai žuvys būna neprisispaudusios prie dugno o pakilusios į aukštesnius vandens sluoksnius. Taigi iš esmės tai yra tiesiog masalo skendimo technika. Šis atvejis labai specifinis ir gali būti naudojamas tik esant tam tinkamoms sąlygoms ir tinkamoje vietoje. Jei masalas tokiu principu bus mėtomas bele kur – kibimo vargu ar pavyks sulaukti.

Dar yra vienas šios technikos variantas, kai naudojama sistema iš dviejų lengvų masalų, kad būtų daugiau šansų sulaukti kibimo. Tokios sistemos privalumas yra tas, kad naudojant, tarkime, du masalus su 3 gramų galvakabliais, bendras sistemos svoris gaunasi 6 gramai, tad ją kur kas lengviau užmesti, bet masalai skęsta taip pat lėtai, kaip ir jei būtų naudojamas tik vienas 3 gramų masalas.

14. PAVIRŠINIS MASALO ŠOKDINIMAS

Tai yra ta pati klasikinė rusiška technika, kai masalas šokdinamas ritės pasukimais, tik masalo šokdinimas atliekamas ne dugnu, o paviršiniame ar viduriniame vandens sluoksnyje. Upėse tokiu būdu rusai mėgsta žvejoti salačius. Stovinčiame vandenyje ši technika gali puikiai praversti žūklaujant virš žolių „kilimo“, kai masalą nuleisti ant dugno nėra galimybės. Na ir šiaip kartais, dėl temperatūrų skirtumo ar kitų priežasčių, žuvys būna sukilusios į tam tikrus vandens sluoksnius. Šiuo atveju pagrindiniai laimikiai – ešeriai ir lydekos.

Rekomenduojama žūklaujant šiuo būdu naudoti klasikinę spiningavimo atskaitą, t.y. pirmuoju užmetimu paskaičiuoti per kiek laiko masalas nuskęsta iki dugno, kad sekančiais metimais galima būtų masalą traukti norimame vandens lygyje. Pvz., jei po užmetimo, kol masalas nuskendo iki dugno, suskaičiavote iki 10, tai norint masalą traukti vidutiniuose vandens sluoksniuose – reikia po sekančio užmetimo pradėti pravedimą suskaičiavus tik iki 5. Taip galima lengviau paeksperimentuoti su skirtingais traukimo gyliais, kol pavyks surasti kuriame sluoksnyje laikosi žuvys.

15. PIRMASIS KRITIMAS

Šio metodo esmė tokia, kad po masalo užmetimo, kai jis nuskęsta, reikia leisti jam šiek tiek pagulėti ant dugno. Reikia pabrėžti, kad ši gudrybė pirmiausia orientuota į lydekas. Šiuo atveju remiamasi teorija, kad masalo pliūkštelėjimas į vandenį atkreipia netoliese esančios lydekos dėmesį, ir ji priplaukia pasižiūrėti arčiau kas vyksta. O tada, kai jos panosėje masalas staigiai pakeliamas nuo dugno – šis judesys išprovokuoja lydekos ataką. Pauzė po užmetimo atseit tam ir reikalinga, kad šalia esančiai plėšrūnei tiesiog fiziškai užtektų laiko priplaukti į masalo nukritimo vietą.

Gal visa ši teorija skamba kaip nonsensas, bet… Esu girdėjęs ar skaitęs ne vieną istoriją (o ir pats savo kailiu esu kelis kartus tai patyręs), kai žvejys užmetęs masalą palieka jį kuriam laikui ramiai gulėti ant dugno (tarkime, prireikė prisidegti cigaretę, suskambo telefonas, ar teko išpainioti užmetimo metu susidariusią „barzdą“ ir pan.), o tada kai po kurio laiko pradedamas vynioti valas - iškarto sulaukiama konkretaus lydekos kibimo. Taip kad ši teorija gal ir nėra iš piršto laužta…

Pauzę rekomenduojama daryti 10 – 30 sekundžių trukmės. Na o toliau masalas vedamas naudojant bet kokią norimą techniką.

16. PRAVEDIMAS SU PAŽAIDIMU

Tai beveik ta pati klasikinė rusiška technika, tik skiriasi tuo, kad pauzės metu (masalo skendimo metu) papildomai „pažaidžiama“ spiningu.

Kitaip tariant, masalas dar šiek tiek patrūkčiojamas. Nuomonių apie šį būdą yra įvairių. Vieni teigia, kad jokio papildomo efekto tie masalo pavirpinimai neduoda. Kitų nuomone, virpinant masalą jo skendimo metu, geriau juntamas/pastebimas momentas kuomet masalas pasiekia dugną. Ypač tai aktualu žvejojant nepalankiomis oro sąlygomis, kai dėl stipraus vėjo sunku suprasti kada jau masalas atsigulė ant dugno.

17. „SAVIŽUDIŠKAS“ PRAVEDIMAS

Juokais yra sakoma, kad šis pravedimas yra vienas iš geriausių, kai norima atsikratyti nereikalingų spiningo masalų. Iš čia kilo ir technikos pavadinimas toks. Yra nuomonių, kad ši technika patraukli ne tik įprastiems plėšrūnams, bet ir vadinamoms taikiosioms žuvims. Dabar apie patį pravedimą…

Po užmetimo, masalui nuskendus ant dugno, jis pakeliamas ne staigiai, o labai lėtai sukant ritę – maždaug vienas apsisukimas per 5-7 sekundes. Toliau seka du ar trys normalūs (greiti) ritės pasukimai ir pauzė, kurios metu masalas nuskęsta ant dugno. Tada ciklas kartojamas iš naujo.To lėtojo ritės sukimo metu masalas praktiškai yra velkamas dugnu arba vos nuo jo atsiplėšia. Tad ciklas gaunasi toks: masalo vilkimas – šuoliukas – pauzė ir t.t. Taikiųjų žuvų kibimo dažniausiai ir sulaukiama pirmojoje ciklo fazėje, kai masalas velkamas dugnu ar lėtai pakeliamas nuo jo.

18. TOLYGUS TRAUKIMAS

Vasaros metu kartais gerą efektą duoda ne pakopinis masalo pravedimas, o tolygus traukimas. Ypač tai pasiteisina gaudant lydekas ar ešerius. Šis būdas labiausiai tinka negiliuose vandens telkiniuose, kur vyrauja lygus dugnas arba dugnas padengtas storu dumblo sluoksniu ar ištisiniu vandenžolių kilimu. Šią techniką patogiau naudoti su lengvos klasės įrankiais, valo tipas (pintas ar monofilamentinis) pernelyg didelės įtakos neturi.

Dar vienas svarbus momentas – reikia labai kruopščiai pasirinkti galvakablio svorį, kuris turėtų būti 1,5 – 2 kartus lengvesnis už galvakablį, kuris būtų naudojamas tomis pačiomis sąlygomis atliekant pakopinį masalo pravedimą. Tad patariama pirmą metimą atlikti su šiek tiek sunkesniu svoriu, o vėliau bandymų keliu parinkti lengvesnį galvakablį, kad masalas plauktų reikiamame aukštyje (dažniausiai kuo arčiau dugno, bet kad už dugno kliuvinių nebekliūtų). Masalai turi būti aktyvūs, todėl reikia rinktis kokybiškus ir minkšto silikono tvisterius ar riperius.

19. BANGUOTAS PRAVEDIMAS

Tai viena iš tolygaus traukimo (kuris aprašytas aukščiau) atmainų. Technika naudojama tokiomis pačiomis žūklės sąlygomis.

Skirtumas nuo minėtos technikos yra tik toks, kad tolygaus masalo traukimo metu spiningas ne laikomas fiksuotoje padėtyje, o juo atliekami mostai pirmyn atgal horizontalioje plokštumoje. Patraukus spiningą masalas pakyla kiek aukščiau, grąžinus spiningą į pradinę padėtį – valas atlaisvėja ir masalas nusileidžia šiek tiek žemiau. Žodžiu, aprašinėti gal ir sudėtinga, bet pagal pridėtą schemą labai gerai matosi kokie išgaunami masalo judesiai. Ir įsisavinti šią techniką praktikoje nėra sunku, tad ji rekomenduojama ir pradedantiesiems. Didžiausia tikimybė kad toks masalo žaidimas bus patraukliausias lydekoms.

20. PLANIRAVIMAS SROVĖJE ANT ĮTEMPTO VALO
Ši technika yra labai panaši į tryliktu numeriu aprašytą planiravimo metodą. Tik planiravimo atveju, esmę sudarė labai lengvas galvakablis ir kibimo laukimas masalui skęstant. Šiuo atveju – masalas užmetamas skersai srovės, leidžiama jam nuskęsti ant dugno, ir užlenkus ritės lankelį masalas laikomas ant įtempto valo, leidžiant upės srovei jį nešti puslankiu kranto link. Kibimo laukiama būtent masalui ridenantis dugnu…