Vandens ir oro temperatūra
|
• Vandens temperatūra labiausiai įtakoja žvejybos (nesvarbu kokiu būdu) rezultatams dėl to, kad šaltakraujai gyvūnai negali priešpastatyti savo kūno temperatūros vandens temperatūros kitimams ir iš karto reaguoja į kiekvieną aplinkos atšilimą arba atšalimą;
• Ir taip: vandens temperatūra, kurioje žuvys labiausiai maitinasi, +12-+18 lašišinėms, +24-+28 karpinėms;
• Laipsniškai krintant vandens temperatūrai žemiau nei normalus lygis - žuvis nustoja kibti;
• Krintant vandens temperatūrai po karšto periodo - žuvis geriau kimba;
• Staigaus vandens temperatūros kritimo išdavoje žuvies burnos ertmė sušąla kelioms dienoms;
• Staigiai kylant vandens temperatūrai, žuvims dingsta apetitas;
• Laipsniškas vandens temperatūros kilimas iki normalaus lygio garantuoja geriausią kibimą;
• Oro temperatūra nevaidina jokio vaidmens žuvų elgsenoje, jeigu tik tai nėra vandens temperatūros kitimų priežastis. |
Vandens lygis
Čia svarbu atsiminti šias taisykles:
• Staigus ir didelis vandens lygio kilimas silpnina kibimą dėl to, kad žuvis priversta dažnai keisti savo buvimo vietą;
• Aukštas vandens lygis ilgą laiką, užtikrina gerus rezultatus labiau ramesnėse vietose, kur žuvis randa slėptuvę;
• Staiga krentant vandens lygiui, kibimo nėra, laipsniškas kritimas prieš pasiekiant normalų lygį įtakoja labai gerą kibimą;
• Žemas vandens lygis paprastai būna prastų rezultatų priežastis dėl to, kad vanduo tuo metu skaidrus ir smarkiai veikiamas temperatūros pokyčių;
• Laipsniškas vandens lygio kilimas po sausros periodo – nuostabus laikas žvejoti bet kokiu būdu;
• Nuolatiniai vandens lygio kitimai – tai blogiausios sąlygos, kokias tik galima įsivaizduoti.
Vandens spalva
• Kai vanduo drumzlinas ir į šitą masę silpnai patenka saulės spinduliai, žuvis praktiškai nereaguoja į natūralų ir dirbtinį masalą;
• Iš kitos pusės, galimos didelės staigmenos gaudant dugninėmis meškerėmis, naudojant gyvulinės kilmės masalus;
• Jei vanduo nedaug drumstas, tai galima laikyti idealia būkle, nes žuvis mato masalą bet nepastebi, kas vyksta vandens paviršiuje;
• Drumstas vanduo, tirpstant sniegui arba pūvant vandens augalams, neigiamai veikia žuvų apetitą;
• Esant švariam vandeniui, laimikiai paprastai būna geri, jei žuvis nepastebi žvejo. O esant skaidriam vandeniui žvejui nepadės netgi pati kruopščiausia maskuotė.
|
|
Atmosferos slėgis
|
• Žuvies oro pūslė geriau nei pats šiuolaikiškiausias barometras jaučia atmosferos slėgio kitimą;
• Jei slėgis stabilizuojasi tarp lietaus ir giedros, laimikiai nuostabūs;
• Atvirkščiai, žūklėje prasti rezultatai, jei slėgis stabilizuojasi puikaus oro žymoje;
• Ir labai blogi rezultatai būna stabilizuojantis slėgiui tarp lietaus ir griaustinio;
• Kai barometras lėtai “kyla”, kimba gerai, ypač jei vienu metu vanduo šyla;
• Jei barometras staigiai “šoka į viršų”, žūklės rezultatai blogi;
• Barometras lėtai “krinta” – žūklės rezultatai vidutiniai arba neypatingi, ypač jeigu tuo metu vanduo šąla;
• Ir jeigu barometras staigiai “krinta”, žuvis nekibs nė už ką.
Saulė ir mėnulis, vėjas ir debesys, lietūs ir griaustiniai
|
Taisyklės tokios:
• Žuvis vengia ryškios saulės, ypač jeigu saulės spinduliai į vandens paviršių krinta prieš ją;
• Jei labai saulėta, žūklės rezultatai prasti, ypač tose vietose, kur saulės spinduliai atsispindi nuo kalvoto kranto;
• Esant saulėtam orui, rezultatai būna geri ryte ir vakare šešėlyje;
• Kai silpnas debesuotumas, žūklės rezultatai prasti krentant atmosferos slėgiui ir puikūs jam kylant;
• Danguje dideli, tamsūs ir žemi debesys – blogi rezultatai;
• Jei debesys aukštai plaukia, pilki – žūklė sėkminga;
• Šiltas, pastovus ir tiesus lietus – geriausias žūklės laikas;
• Šaltas ir kertantis lietus byloja apie tai, kad geriau likti namuose;
• Šiltas lietus, esant šaltam vandeniui ir atvirkščiai – labai geras kibimas;
• Prieš griaustinį (iki pirmų žaibo iškrovų) galimas netgi geras laimikis;
|
|
• Po griaustinio laimikiai nuostabūs, ypač lašišinių žuvų (dėl lengvo vandens lygio pakilimo);
• Kaip taisyklė, šiauriniai ir rytiniai vėjai blogiau nei pietiniai ir vakariniai, nors, pavyzdžiui, šaltas šiaurys, pučiantis į perkaitusį vandenį, greičiau pagerins laimikį, tuo tarpu pietinis vėjas greičiausiai trukdytų žūklei;
• Stiprus vėjas, nesvarbu iš kur, nėra teigiamas veiksnys žūklėje. Tą patį galima pasakyti ir apie staigų jo krypčių pasikeitimą;
• Bet koks silpnas vėjas geriau nei absoliuti ramuma švariame vandenyje;
• Vėjas, pučiantis pagal upės srovės kryptį nėra naudingas, jeigu šaltas, ir pakankamai naudingas, jeigu šiltas;
• Vėjas, pučiantis prieš upės srovės kryptį, įtakoja geresnius žūklės rezultatus;
• Vėjas, pučiantis skersai upės, teigimai įtakoja žūklėje naudojant vabzdžius;
• Jaunas mėnulis – geriausias metas žūklei;
• Pilnas mėnulis – blogiausias periodas, ypač, kai nėra debesų.
|