Karpių meškeriotojui pirmą kartą atvykus prie nežinomo ežero ar tvenkinio labiausiai rūpi, ar yra čia šių žuvų. Pirmas ženklas, kad jų telkinyje esama, tai drumstas jo vanduo. Jei vanduo bus labai skaidrus, tikimybė, kad čia plauko karpiai, labai maža. Tiesa, tas skaidrumas irgi būna skirtingas. Jei telkinio dugnas kietas, o jame yra karpių, ežero vanduo irgi bus skaidrus, bet toks, tartum per nedidelį rūką. Kuomet telkinys bus labai dumblėtas, nedidelis, tai šios žuvys, jei jų ypač gausu, vandenį padrums kaip reikiant. Praktiškai, kada metro gylyje sunku įžvelgti dugną, tai beveik neabejotina, kad tai karpių pamėgti vandenys.

Karpiai labai išsiduoda šokinėdami. Vasarą rytais ir vakarais tik ir girdi jų garsius pūkštelėjimus. Šokinėja jie ir naktimis, bet tada nereikia painioti žuvų su bebrais, kurie taip pat kartais mėgsta garsiai apie save pranešti. O jų sukeltas garsas labai panašus į karpių.Kitąsyk karpiai aukštai nešokinėja, tačiau paviršiuje rodo savo kupras. Stebint vandens telkinį, tai galima pastebėti. Bet ir tuomet šios žuvys išgauna savotišką garsą, kurį patyręs karpininkas nesupainios su jokiu kitu. Stambūs karpiai mėgsta laikytis prie įvairių povandeninių šabakštynų, toliau nuo kranto atitolusių nendrių salelių, žolėmis apaugusių seklumų. Čia jie atplaukia maitintis arba užkibę ant kabliuko puola slėptis.Pavasarį karpiai dažniausiai laikosi šiaurinėje ežero pusėje, ypač jei ten yra sekliau, pageidautina iki 2 m gylio. Labai gerai, kuomet pučia pietų vėjas – tuomet čia galima tikėtis pagauti pirmuosius sezono karpius. Kad čia vėjas supučia šiltesnį vandenį yra faktas. Tarkim, pamatuoju vandens temperatūrą ryte, ji siekia 12° C šilumos. Vakarop pakyla iki +18° C. Tokia temperatūra jau gali būti po pietų ir laikosi iki vidurnakčio, o po to vanduo vėl ima vėsti. Vandens temperatūra karpių žūklei turi labai didelę įtaką, kadangi jie yra šiltamėgės žuvys. Aišku, jog kuo telkinyje vanduo bus šiltesnis, tuo karpiai bus aktyvesni. Vasarą viskas yra paprasčiau, tuomet karpius galima gaudyti daugelyje vandens telkinio vietų. Visgi pagrindinis rodiklis ieškant jų maitinimosi vietų bus šių žuvų šuoliai. Kaip sakiau, jie taip išsiduoda – kur šokinėja, ten paprastai ir maitinasi.Rudenį karpius geriausia žvejoti netoli jų žiemojimo vietų. Tai bus maždaug 4-6 m gylis, duobelė būtinai su dumblėtu dugnu. Mano manymu, karpiai nelenda, nesirausia į dumblą. Veikiausiai jie tik priglunda prie dugno, o per tuos kelis mėnesius paprasčiausiai patys pasidengia dumblo sluoksneliu. Net neabejoju, kad kiekviename vandens telkinyje jie turi pastovias žiemojimo vietas ir jei reljefas nesikeičia, čia jie žiemas praleidžia kiekvienais metais. Todėl rudenį verta išsiaiškinti, kur šąlant vandeniui ima koncentruotis karpiai.