Lapuotieji jūros drakonai

Adatžuvinių šeimos (kuriai priklauso ir jūros arkliukai) rūšis, vadinama lapuotaisiais jūros drakonais (angl. – „Leafy Sea Dragon“) – išties gluminančiai atrodantis jūrų padaras, pasižymintis itin įmantria maskuote. Šio gelmių Rosinanto lapai – visai ne lapai, o pelekai, kuriais žaliasis slapukas, užuot stūmęsis pirmyn, tiesiog maskuojasi. Atskirti nuo jūržolių šį maskavimosi meistrą išties nelengva. Tad jei kada nardant akis užklius už įspūdingos dugno augmenijos… Tiesa, lapuotieji jūros drakonai paplitę vakarinėje Australijos pakrantėje. Šie jūros arkliukų giminaičiai išauga iki 20-25 cm dydžio, minta planktonu ir kitais smulkiais jūros gyviais.

Kalmaras-paršelis

Kalmaro-paršelio (angl. – „The Piglet Squid“, lot. – „Helicocranchia“) išvaizda – visai neatstumianti. Atvirkščiai – šis jūrų padaras atrodo visai nuotaikingas ir primena garbanomis pasidabinusį ant eglutės kabinamą burbulo formos kalėdinį žaisliuką. Tai maždaug nemenko apelsino dydžio (apie 10 cm) skersmens vandenynų gelmėse (100-200 metrų gylyje) gyvenantys galvakojai moliuskai, kurių pirmąsyk buvo atrasta prie Nigerijos krantų. Rastafarizmo išpažinėjų kaseles – „dredus“ – primenančiomis ataugomis kalmarai-paršeliai iriasi ir juda vandenyje.

Narvalai

Įstabieji jūrų pasaulio vienaragiai, ginkluoti galingais įvijais kaulo durklais – neįprasti banginių šeimos plėšrieji atstovai, gyvenantys Arkties vandenyse. Tačiau narvalams ragas reikalingas ne kaip ginklas medžioklėse ar kovose dėl patelių, o kaip priešingos lyties gentainių seksualinio viliojimo (analogiška ir, pavyzdžiui, liūtų karčių paskirtis) bei kitokių socialinių funkcijų turintis atributas. Kad narvalai ragus naudotų medžioklėje, poravimosi laikotarpiu ar laužant ledą, pastebima nepaprastai retai.Narvalai retai aptinkami piečiau nei 65º šiaurės platumos. Iki 1,6 tonos ir 4-5 metrų ilgio narvalai žiemos periodais minta jūros dugne medžiojamu grobiu (dažniausiai plekšnėmis) ir gali nusileisti net į 1,5 km gelmę.Narvalų rago ilgis siekia 2-3 metrus, o sveria iki 10 kg. Maždaug kas 500-asis narvalų patinas turi du ragus. Antrasis ragas būna kur kas menkesnis ir paprastai išauga dešinėje narvalo galvos pusėje.Ragą turi ir narvalų patelės. Tiesa, jų puošmena – kiek trumpesnė ir tiesesnė už vyriškąją. Yra užregistruotas tik vienas atvejis, kai jūrose buvo pastebėta du ragus turinti patelė.Narvalus labai seniai medžioja eskimai, vertinantys šių jūros raguočių mėsą ir iltis. Nors narvalų populiacija išlieka gana stabili, manoma, kad šie įspūdingi jūros gyvūnai gali būti jautrūs klimato pokyčiams, kadangi gyvena gana siaurose geografinėse platumose, o jų „meniu“ – gana specifinis.

Vandens kirveliai

Šie pleištapilvinių šeimos individai „Mirties žuvimis“ buvo pavadinti ne šiaip sau – jų išvaizda išties kraupoka ir „giltiniška“: negyvos akys, šiurpus žvilgsnis. Vandens kirveliai (angl. – „hatchetfish“) turi ir šviesą skleidžiančių ataugų, vadinamų fotoforais (angl. – „photophores“).Jomis šie atstumiančiai atrodantys, nuo 3 iki 12 cm išaugantys ir kelių šimtų metrų gylyje (rekordas – 1,5 km) egzistuojantys gyviai baido priešus ir saugo tropinių ir subtropinių platumose tyvuliuojančių vandenynų dugno pasaulį. Slėgis šių žuvų kūną kaip reikiant suploja, tad iš profilio šie padarai primena kirvukus.

Aštuonkojai gelmių Dumbo

Ką gautume aštuonkojį sukryžminę su drambliu? Aštuonkojį, kurį mokslininkai praminė „gelmių Dumbo“, pagal garsų Walto Disney‘aus animacinį filmą apie drambliuką Dumbo. Keistas aštuonkojis su dramblio ausimis gyvena itin giliai jūrų gelmėse – iki 7 km, nors paprastai jie plaukioja 0,1-5 km gylyje. Ausys šiam keistuoliui padeda plaukti. Nors paprastai suaugusių „gelmių Dumbo“ ūgis siekia maždaug 20 cm, jūrų biologams yra pavykę aptikti ir 1,8 m dydžio egzempliorių, kuris svėrė 6 kg.„Gelmių Dumbo“ plevena padugne ir minta kirmėlėmis, dvigeldžiais moliuskais.

Skirtingai nei kiti aštuonkojai, „gelmių Dumbo“ praryja išsyk visą savo grobį. Tai yra giliausiai gyvenantys aštuonkojai pasaulyje.

Sniego krabai

„Sniego žmogaus“ konotacija šių gyvūnų pavadinime – neatsitiktinė. Sniego krabai (angl. – „yeti crabs“), kurie buvo atrasti tik 2006 m. pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje, taip pavadinti dėl plaukais ir šeriais apaugusių galūnių.

Aksolotlis

O štai šis jūros gyvis su liūdna nuotaika, rodos, neturi nieko bendro. Neveltui išvertus iš actekų kalbos „aksolotlis“ reiškia „vandens žaisliukas“.Nors šios meksikietiškos salamandros atrodo visiškai laimingos, jų populiacijai gresia išnykimas. Autotomija yra viena iš esminių šio varliagyvio savybių – aksolotliai geba atsiauginti praktiškai bet kurią kūno dalį.Bėda ta, kad šie linksmuoliai gyvena tik dviejuose Meksikos ežeruose, vieną iš kurių – Čalko ežerą – žmonės jau nusausino... Menką aksolotlių populiaciją naikina ir jų jaunikliais užkandžiaujančios plėšriosios žuvys.

Teleskopinė vinterija

Ši labai reta stintūninių šeimos žuvis buvo atrasta 1939 m., tačiau iki šiol žvejų tinkluose randama tik nebegyva. Pirmąjį gyvos žuvies atvaizdą ir pirmuosius vaizdo įrašus su gyva teleskopine vinterija mokslininkai publikavo tik 2004 m. – neveltui šios žuvys vadinamos ir žuvimis-šmėklomis.Slapukės gyvena tropiniuose Atlanto, Ramiojo, Indijos vandenyno vandenyse. Iš kitų žuvų jos išsiskiria keistomis iššokusiomis ir į viršų nukreiptomis vamzdinės formos akimis – dėl to jos angliškai ir vadinamos „Barreleye „ (liet. – vamzdžio formos akis). Be kita ko, šios žuvys ypatingos dar ir tuo, jog jų kakta yra perregima.

Raganosis ryklys

Jei povandeniniame pasaulyje galėtų būti piktųjų vienaragių, tai raganosis ryklys – kandidatas Nr. 1. Šis giliavandenis plėšrūnas (gyvena maždaug 200 metrų gylyje, o giliausiai aptiktas egzempliorius nardė 1,3 km gylyje) pasaulyje aptinkamas daugelyje vandenynų, nors dažniau – prie Japonijos krantų. Šio grobuonies išvaizda – išties šiurpi ir keista: snukis baigiasi ilga snapo formos atauga ir ilgais, toli į priekį išsikišančiais nasrais.Neįprasta ir šių pabaisų spalva – pusiau perregima raganosių ryklių odos spalva yra artima rožinei. Stambiausias pagautas egzempliorius buvo 3,8 metrų ilgio ir svėrė 210 kg. Pirmąsyk toks ryklys buvo ištrauktas 1897 m. prie Japonijos krantų.Neįprasta ir šių pabaisų spalva – pusiau perregima raganosių ryklių odos spalva yra artima rožinei. Stambiausias pagautas egzempliorius buvo 3,8 metrų ilgio ir svėrė 210 kg. Pirmąsyk toks ryklys buvo ištrauktas 1897 m. prie Japonijos krantų.Raganosiai rykliai išsiskiria ne tik egzotiška savo išvaizda bet ir tuo, jog net 25 % jų kūno masės sudaro… kepenys, kurios, beje, kaip ir daugeliui ryklių, pakeičia plaukiojimo pūslę.

Miksina

Kai kurie gyvūnai pasižymi keistais gynybiniais mechanizmais. Skunkai švirkščiojasi muskusu, oposumai dedasi negyvais, vėžliai sulenda į savo kiautus. Kaip ginasi apskritažiomenių klasės miksinos? Ogi švirkščia gleives. Miksinos tuštinasi gleivingomis išskyromis, kurios susimaišiusios su vandeniu tampa itin gličios. Miksinos jas naudoja nukreipti plėšrūno dėmesį – toks manevras leidžia išlošti šiek tiek laiko ir pasprukti.Tai kirmėliški, sunykusiomis akimis, be nugarinio peleko gyvūnai. Aplink burną ir šnervę yra 2-3 poros trumpų ūselių. Nosies ertmė su rykle jungiasi nosiaryklės kanalu, todėl kvėpuojant vanduo gali būti įsiurbiamas pro šnervę.

Turi 5-15 porų žiaunų maišų, tiek pat ir išorinių žiaunų angelių, tačiau paprastai tos angelės susilieja tik į 1 porą bendrų išorinių kvėpuojamųjų angų. Kremzlinis visceralinis skeletas labai sunykęs.Pilvinės pusės šonuose yra po eilę stambių gleivinių liaukų.Miksinos paplitusios tik jūrose, gyvena įsiraususios į dumblą, iš kurio kyšo tik galva. Minta žieduotosiomis kirmėlėmis, moliuskais, negyvomis ir nusilpusiomis žuvimis. Prikibusi prie negyvos žuvies miksina paprastai susisuka į „aštuoniukę" ir, traukdama galvą pro kilpą, išplėšia stambesnius grobio gabalus. Neršiančios miksinos susisuka viena su kita ir išskiria daug gleivių, kuriose būna 20-30 patelės išnerštų kiaušinių. Vystosi be metamorfozės.Pasaulyje užregistruotos 67 rūšys, priklausančios 6 gentims. Atlanto vandenyne gyvena atlantinė miksina (lot. Myxine glutinosa), kuri yra 30-40 cm ilgio. Lietuvos vandenyse miksinos negyvena.