Gaudant žuvis ežere, jeigu turite galimybę, geriausia naudoti blizges ar kitus dirbtinius masalus, panašius į tame ežere gausiau užtinkamas žuvutes, nes grobuonis greičiausiai griebia tokį masalą.Pirmuosius užmetimus reikia bandyti mesti netoli ir išilgai kranto, arti žolių juostos arba švaraus vandens ruože tarp žolių. Lydekos dažniausiai slepiasi tarp žolių, kelmų, šakų ir, jeigu yra akmenų, dažnai guli prisiglaudusios prie jų. Atviroje vietoje lydeka retai sustoja. Didelės lydekos mėgsta tūnoti duobėse.Daug žvejų pastebi, kad naudojant tuos pačius masalus, toje pačioje vietoje, žuvys įsižiūri ir jų nebegriebia. Taigi patartume masalus keisti. Tačiau kartais pakanka prikabinti prie kabliuko pluoštelį raudonų siūlų, ir tuojau pat žuvis puola jį. Kai vanduo drumzlinas arba esant apsiniaukusiai dienai, reikia naudoti didesnius ir šviesesnius masalus, o šviesią saulėtą dieną patartume bandyti geltonos spalvos, varinius ar tamsesnius, bei mažesnius masalus.Jeigu žvejosite stovinčio vandens baseinuose, jie turi daug bendrų, būdingų bruožų, o upės – viena nuo kitos labai skiriasi. Toje pačioje upėje gali būti labai daug skirtingų žvejybos vietų. Vienos  upės yra greitos tėkmės, jose yra daug rėvų ir gilių duobių, kitų upių lėta arba vidutiniška tėkmė, su užtakiais, kurių dugne pilna kelmų ir įmirkusių rąstų. Palengva tekančios per žemumas ir balas upės yra labai vingiuotos. Šiuose vingiuose kaip tik geriausia žvejoti, nes čia buriasi žuvys. Taip pat puikiai tinka žvejybai upių užtvankos. Vidutinės arba lėtos tėkmės upės, kurių vaga turi daug vingių ir užutakių, yra žuvingesnės už upes su tiesia vaga. Taip pat, paminėsime, vingiuose yra gilių duobių, kuriose laikosi lydekos, sveriančios kartais 7 – 9 kg ir dar daugiau. Vingiuoti upių krantai, aišku dėl užpelkėjimo, kartais sunkiai prieinami, tad tokiose vietose geriausia žvejoti iš valties.