MĖGĖJŲ ŽVEJYBOS VIDAUS VANDENYSE TAISYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato mėgėjų žvejybos objektus, įrankius, būdus, režimą, mėgėjų žvejybos organizavimo tvarką, reglamentuoja kitą su mėgėjų žvejyba vidaus vandenyse susijusią veiklą.

2. Taisyklės netaikomos mėgėjų žvejybai Baltijos jūroje, privačiuose tvenkiniuose ir kūdrose. Mėgėjų žvejybai kituose privačiuose vandens telkiniuose Taisyklės taikomos tiek, kiek nurodyta Žvejybos privačiuose bei bendrąja daline valstybės ir fizinių ar juridinių asmenų nuosavybės teise priklausančiuose žuvininkystės vidaus vandens telkiniuose tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. D1-771 (Žin., 2012, Nr. 113-5748).

3. Vykdant limituotą žvejybą Taisyklės taikomos tiek, kiek tai nurodyta limituotą žvejybą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Saugomose teritorijose mėgėjų žvejybą reglamentuoja ir šių teritorijų nuostatai, individualūs apsaugos reglamentai ir tvarkymo planai.

II. SĄVOKOS

4. Taisyklėse naudojamos sąvokos:

4.1. bučiukas vėžiams gaudyti – ne ilgesnė kaip 100 cm ir ne platesnė kaip 50 cm gaudyklė;

4.2. viena žvejyba – mėgėjų žvejyba ar limituota žvejyba nuo asmens atvykimo į žvejybą iki žvejybos pabaigos;

4.3. žvejo mėgėjo bilietas – mėgėjų žvejybos leidimas, kuriuo fiziniam asmeniui suteikiama teisė žvejoti valstybiniuose žuvininkystės vandens telkiniuose, kurie nenaudojami kaip žvejybos plotai ir kuriuose mėgėjų žvejyba nedraudžiama pagal mėgėjų žvejybą reglamentuojančius teisės aktus ir tokiai žvejybai nereikalinga žvejo mėgėjo kortelė;

4.4. žvejo mėgėjo kortelė – mėgėjų žvejybos leidimas, kuriuo suteikiama teisė žvejoti jame nurodytame valstybiniame žuvininkystės vandens telkinyje, kuriame vykdoma limituota žvejyba.

5. Kitos šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatyme (Žin., 2004, Nr. 118-4395; 2012, Nr. 108¬5463), Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatyme (Žin., 2000, Nr. 56-1648; 2004, Nr. 73¬2527) ir kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose.

III. MĖGĖJŲ ŽVEJYBOS REŽIMAS

6. Vienu metu galima naudoti ne daugiau kaip 5 bučiukus ar samtelius vėžiams gaudyti ir 4 kitus mėgėjų žvejybos įrankius. Bendras vienu metu naudojamų kabliukų skaičius negali viršyti 6 vienetų, išskyrus stintų žvejybą nuo ledo, kur bendras kabliukų skaičius gali būti 12 vienetų. Dvišakis ar trišakis kabliukas laikomas vienu. Rainuotųjų ir žymėtųjų vėžių gaudymui bučiukų ir samtelių kiekis neribojamas, šiuos vėžius taip pat leidžiama gaudyti rankomis ir graibštais, tačiau tokios žvejybos metu visi sugauti plačiažnypliai ir siauražnypliai vėžiai turi būti nedelsiant paleisti į tą patį vandens telkinį.

7. Vienos žvejybos metu leidžiama sugauti 1 šamą, ne daugiau kaip 3 vienetus margųjų upėtakių, ungurių, salačių, kiršlių ar ūsorių, ne daugiau kaip 5 vienetus vėgėlių, sterkų, lydekų, šapalų, meknių (bendras šiame punkte nurodytų žuvų kiekis negali viršyti 5 vienetų), ne daugiau kaip 50 vienetų vėžių (išskyrus rainuotuosius ir žymėtuosius vėžius, kurių sugavimo kiekis ir dydis neribojamas). Vienos žvejybos metu sugautų, šiame punkte nenurodytų leidžiamų gaudyti, žuvų bendras svoris negali viršyti 5 kg, o Kuršių mariose – 7 kg, neskaitant paskutinės sugautos žuvies svorio ir išskyrus atvejus, kai vienos žuvies svoris didesnis už šiame punkte nustatytą normą. Į laimikį neįskaitomos žuvys, įrašytos į Invazinių Lietuvoje organizmų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. D1-433 (Žin., 2004, Nr. 130-4677; 2009, Nr. 135-5904; 2012, Nr. 76-3953) (toliau – Invazinių rūšių sąrašas), ir žuvys, kurios sugautos gyvybingos nedelsiant paleidžiamos atgal į vandens telkinį.

8. Leidžiama gaudyti masalui žuveles ir uodo trūklio lervas vienu tinkliniu samteliu masalui gaudyti, kurio skersmuo – ne didesnis kaip 1 metras, tinklo akutės – ne didesnės kaip 10 mm. Vienos žvejybos metu vienam žvejui leidžiama sugauti ne daugiau kaip 30 vienetų karosų, kuojų, ešerių ir kitų rūšių žuvų jauniklių, išskyrus plėšriąsias žuvis, Taisyklių 12.1-12.3 punktuose išvardintas žuvis, į Globojamų žuvų ir vėžių rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 84 (Žin., 1999, Nr. 33-970), įrašytas žuvis.

9. Mėgėjų žvejybos varžybų metu gali būti nesilaikoma Taisyklių 7 punkte nurodytų apribojimų ir 11.1. punkte nustatyto draudimo, gavus suderinimą raštu iš:

9.1. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – regiono aplinkos apsaugos departamentas), kurio administruojamoje teritorijoje yra vandens telkinys – valstybiniuose vandens telkiniuose, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą;

9.2. žvejybos ploto naudotojo – valstybiniuose vandens telkiniuose, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą. Žvejybos ploto naudotojas žvejybos sąlygas turi suderinti su atitinkamu regiono aplinkos apsaugos departamentu;

9.3. valstybinio parko direkcijos (papildomai), jeigu vandens telkinys yra valstybinio parko teritorijoje.

10. Draudžiama veikla:

10.1. žvejoti naudojant elektros energiją, nuodingąsias ar sprogstamąsias medžiagas, šaunamuosius ar pneumatinius ginklus (išskyrus povandeninės žūklės šautuvus), akvalangus bei kitus autonominius kvėpavimo prietaisus, žvejoti duriamuoju, užkabinamuoju (kai žuvis sugaunama kabliuku ar kabliu už bet kurios kūno dalies, išskyrus galvą), smogiamuoju būdu ar naudojant ne mėgėjų žvejybos įrankius (toliau – draudžiami žvejybos būdai);

10.2. laikyti ar gabenti žeberklus, ūdas ir ne mėgėjų žvejybos įrankius (toliau – draudžiami žvejybos įrankiai), išskyrus atvejus, kai šie įrankiai teisės aktų nustatyta tvarka naudojami verslinei ar specialiajai žvejybai;

10.3. išimti iš vandens telkinių ūdas, tinklinius ne mėgėjų žvejybos įrankius ir žuvis iš jų. Asmenys, pastebėję vandens telkinyje nepažymėtus, kaip nustatyta Žvejybos įrankių ženklinimo tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. D1-383 (Žin., 2005, Nr. 96-3609) (toliau – Žvejybos įrankių ženklinimo taisyklės), draudžiamus žvejybos įrankius, neišimdami jų iš vandens, praneša apie tai aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams;

10.4. naudoti masalui gyvūnus, įrašytus į Invazinių rūšių sąrašą;

10.5. vykdyti povandeninę žūklę tamsiuoju paros metu – nuo saulės laidos iki patekėjimo, vykdyti povandeninę žūklę neturint žūklės vietoje ryškiai matomo plūduro, naudoti povandeninei žūklei strėles, kurių antgalis platesnis kaip 10 cm, šaudyti žuvis povandeninei žūklei skirtais šautuvais iš valties, braidant ar vaikštant pakrantėmis;

10.6. būti vandens telkiniuose ar arčiau kaip 25 m nuo jų su mėgėjų žvejybos įrankiais, jei tuose vandens telkiniuose žvejyba draudžiama ar tuo metu draudžiama, taip pat būti su povandeninei žūklei skirtais šautuvais vandens telkiniuose ar arčiau kaip 25 m nuo jų, jei tuose vandens telkiniuose povandeninė žūklė neleidžiama.

11 . Draudžiama žvejoti:

11.1. be mėgėjų žvejybos leidimo, suteikiančio teisę žvejoti tame vandens telkinyje, išskyrus asmenis, turinčius nemokamą žvejybos teisę, taip pat liepos 6 d. ir rugpjūčio 15 d., kai visuose valstybiniuose vandens telkiniuose, kuriuose mėgėjų žvejyba nedraudžiama ir kuriuose neorganizuota limituota žvejyba; Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose, kuriuose mėgėjų žvejyba nedraudžiama, visi asmenys turi teisę žvejoti nemokamai;

11.2. draudžiamais žvejybos įrankiais ar būdais;

11.3. naudojant prie mėgėjų žvejybos įrankių pritvirtintas ilgesnes kaip 20 cm gumas;

11.4. plačiažnyplius ir siauražnyplius vėžius kitais žvejybos įrankiais ar būdais, nei bučiukais ir samteliais vėžiams gaudyti;

11.5. kiršlius, marguosius upėtakius, šlakius, lašišas natūralios kilmės masalais;

11.6. arčiau kaip 50 m atstumu nuo Žvejybos įrankių ženklinimo taisyklėmis nustatyta tvarka pažymėtų tinklinių ne mėgėjų žvejybos įrankių;

11.7. žuvų praplaukimo takuose (specialiuose įrenginiuose žuvims migruoti per užtvanką) ir arčiau kaip 100 m žemiau tvenkinių vandens nuleistuvų (užtvankų);

11.8. ant ledo, neturint priemonių, kurių pagalba būtų galimybės išlipti ant ledo įlūžus – dviejų sujungtų lanksčia jungtimi smaigų;

11.9. nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose;

11.10. nuo sausio 1 d. iki balandžio 20 d. naudojant masalui žuvelę (šis draudimas netaikomas žūklei Kuršių mariose, taip pat žvejojant žuvelės gabalėliu);

11.11. nuo gruodžio 15 d. iki sausio 15 d. Nemuno upėje nuo Gėgės upės žiočių iki Jurbarko tilto ir Nevėžio upėje nuo žiočių iki Babtų tilto tamsiuoju paros metu nuo saulės laidos iki patekėjimo (vadovaujantis įrašais kalendoriuje);

11.12. ištisus metus Taisyklių 1 priede išvardintuose vandens telkiniuose;

11.13. nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. Taisyklių 2 priede išvardintose upėse, išskyrus rainuotųjų ir žymėtųjų vėžių gaudymą bučiukais ir samteliais vėžiams gaudyti;

11.14. nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15 d. be žvejo mėgėjo kortelių ar neturint nemokamos žvejybos teisės Taisyklių 3 priede nurodytuose upių ruožuose, išskyrus rainuotųjų ir žymėtųjų vėžių gaudymą bučiukais ir samteliais vėžiams gaudyti;

11.15. nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. Taisyklių 4 priede nurodytuose upių ruožuose, išskyrus rainuotųjų ir žymėtųjų vėžių gaudymą bučiukais ir samteliais vėžiams gaudyti.

12. Draudžiama gaudyti:

12.1. šių rūšių žuvis:

12.1.1. skersnukius (Chondrostoma nasus);

12.1.2. vijūnus (Misgurnus fossilis);

12.1.3. jūrines nėges (Petromyzon marinus);

12.1.4. mažąsias nėges (Lampetraplaneri) ir jų vingilius;

12.1.5. Aštriašnipius eršketus (Acipenser oxyrinchus);

12.1.6. kitus vandenyje gyvenančius, į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2007, Nr. 36-1331; 2010, Nr. 20-949; 2011, Nr. 53¬2567), įrašytus gyvūnus, jei jų žvejybai neišduotos žvejo mėgėjo kortelės;

12.2. be žvejo mėgėjo kortelių šias žuvis:

12.2.1. lašišas (Salmo salar);

12.2.2. šlakius (Salmo trutta trutta);

12.2.3. sykus (Coregonus lavaretus);

12.2.4. upines nėges (Lampetra fluviatilis);

12.3. mažesnes nei šių dydžių (žuvys matuojamos nuo snukio pradžios iki uodegos peleko galo, vėžiai – nuo galvos smaigalio pradžios iki ištiestos uodegos plokštelės galo):

12.3.1. lašišas (Salmo salar) 65 cm;

12.3.2. šamus (Silurusglanis) 75 cm;

12.3.3. šlakius (Salmo trutta trutta) 65 cm;

12.3.4. salačius (Aspius aspius) 52 cm;

12.3.5. vėgėles (Lota lota) 49 cm Kuršių mariose, 40 cm – kituose telkiniuose;

12.3.6. ūsorius (Barbus barbus) 47 cm;

12.3.7. sterkus (Sander lucioperca) 46 cm;

12.3.8. lydekas (Esox lucius) 45 cm;

12.3.9. kiršlius (Thymallus thymallus) 29 cm;

12.3.10. marguosius upėtakius (Salmo trutta fario) 30 cm;

12.3.11. žiobrius (Vimba vimba) 28 cm;

12.3.12. šapalus (Leuciscus cephalus) 25 cm;

12.3.13. meknes (Leuciscus idus) 28 cm;

12.3.14. lynus (Tinca tinca) 25 cm;

12.3.15. karpius (Cyprinus carpio) 30 cm;

12.3.16. Baltuosius amūrus (Ctenopharyngodon idella) 30 cm;

12.3.17. Marguosius plačiakakčius (Artistichtys nobilis) 30 cm;

12.3.18. plačiažnyplius vėžius (Astacus astacus) 10 cm;

12.3.19. siauražnyplius vėžius (Astacus leptodactylus) 10 cm.

12.4. nurodytais laikotarpiais šias žuvis ir vėžius:

12.4.1. lydekas (Esox lucius) nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 d.;

12.4.2. sterkus (Sander lucioperca) nuo kovo 1 d. iki gegužės 20 d.;

12.4.3. salačius (Aspius aspius) nuo balandžio 1 d. iki gegužės 15 d.;

12.4.4. kiršlius (Thymallus thymallus) nuo kovo 1 d. iki gegužės 15 d.;

12.4.5. marguosius upėtakius (Salmo truttafario) nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.;

12.4.6. sykus (Coregonus lavaretus) nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.;

12.4.7. vėgėles (Lota lota) nuo gruodžio 15 d. iki sausio 15 d.;

12.4.8. žiobrius (Vimba vimba) nuo gegužės 15 d. iki birželio 15 d.;

12.4.9. plačiažnyplius ir siauražnyplius vėžius nuo spalio 15 d. iki liepos 15 d;

12.4.10. karšius (Abramis brama) nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d. Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose.

13. Pagautos žuvys ir vėžiai, mažesni negu nustatyta 12 punkte, ir žuvys, kurias draudžiama gaudyti ar tuo metu draudžiama gaudyti, turi būti tuoj pat paleidžiamos atgal į tą patį vandens telkinį.

14. Visi 11 ir 12 punktuose nurodyti draudimai galioja ir pirmąją, ir paskutiniąją nurodyto termino dieną. Kai pirmoji draudimo diena yra savaitgalis ar valstybinė šventė, draudimas įsigalioja kitą dieną po savaitgalio ar valstybinės šventės. Draudimas negalioja paskutiniąją draudimo dieną, jei ji yra savaitgalis ar valstybinė šventė.

15. Povandeninė žūklė leidžiama šiuose valstybiniuose vandens telkiniuose, išskyrus rekreacines zonas:

1. Alaušas, Utenos sav. 1071,8ha

2. Antalieptės HE tvenkinys, Zarasų sav. 1572,3ha

3. Asveja,  Molėtų irŠvenčionių sav. 978,2ha. Pastaba: Povandeninė žūklė leidžiama ežero dalyje nuo Dubingių tilto iki Žingių tilto

4. Baltieji Lakajai, Molėtųsav.  699,8ha

5. Didžiulis (Daugų), Alytaus sav., 912,7ha

6. Drūkšiai, Zarasų sav, 3204,9ha. Pastaba: Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioje ežero dalyje

7. Galuonai, Molėtų sav.  591,5ha

8. Sartai, Rokiškio ir Zarasų sav. 1336,8ha

9. Vištytis, Vilkaviškio sav. Pastaba: Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioje ežero dalyje

10. Elektrėnų tvenkinys, Elektrėnų sav. 1389,6ha

16. Žvejybos plotų naudotojai vandens telkiniuose, į kuriuos jiems išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą, gali leisti povandeninę žūklę, tai įrašę į mėgėjų žvejybos leidimo sąlygas, jei šie valstybiniai vandens telkiniai nepatenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais patvirtintuose valstybinių parkų ir jų zonų ribų planuose nustatytas rekreacinio funkcinio prioriteto zonas.

IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

17. Asmenys privalo žvejodami turėti mėgėjų žvejybos leidimą, suteikiantį teisę žvejoti tame vandens telkinyje ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, arba nemokamą žvejybos teisę patvirtinantį dokumentą, pareikalavus pateikti juos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams, neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams, kitiems pareigūnams, kurie pagal įstatymų suteiktas galias turi teisę vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę.

18. Asmenys, sugavę ar radę ženklintas žuvis, turi apie tai pranešti Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui arba Žuvininkystės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Pranešime nurodoma žuvies sugavimo vieta, data, laikas, žvejybos įrankiai ir masalai, kuriais buvo sugauta žuvis, ženklo numeris. Jei žuvis nebuvo paleista atgal į vandens telkinį – nurodomas žuvies svoris, ilgis (L) (nuo snukio pradžios iki uodegos galo), lytis ir pridedamas ženklas. Taip pat nurodoma kita informacija (pastebėti mechaniniai pažeidimai, ligų požymiai, parazitai ar kt.).

19. Asmenys, pažeidę Taisykles, privalo atlyginti žalą žuvų ištekliams, apskaičiuotą vadovaujantis Padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. D1-280 (Žin., 2009, Nr. 63-2526).

20. Jei prie mėgėjų žvejybos įrankių nėra savininko ar naudotojo, įrankius iki jų savininko ar naudotojo išaiškinimo gali paimti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai ar kiti įstatymų įgalioti pareigūnai.