Baltasis paltusas

Atrastas Šiaurės Atlanto vandenyne, baltasis paltusas yra pati didžiausia plekšniažuvių būrio žuvis. Ši žuvis gali išgyventi iki 50 metų ir pasiekti maždaug 275 cm ilgį. Tačiau, kadangi ši lėtai auganti žuvis poruotis pasiruošia tik būdama 10 – 14 metų, jos išlikimui ypač trukdo netramdoma žvejyba. Nors baltieji paltusai dažniausiai gaudomi su valu ir kabliu, dažnai žuvys netyčiomis papuola į žvejybinius treilerius. Raudonojoje knygoje šios žuvys įrašytos į nykstančių sąrašą be vilties artimoje ateityje atkurti jų išteklius.

Didysis eršketas

Didžiojo eršketo file yra ypač vertinama, o jo ikrai laikomi tikru delikatesu. Greičiausiai dėl to šios žuvys šiuo metu išgyvena ne pačius geriausius laikus. Šie Kaspijos jūros gyventojai gali užaugti iki daugiau nei 4 m ilgio ir sverti daugiau nei toną. Didysis eršketas gali išgyventi maždaug 100 metų. Deja, šios žuvys šiandieniniame pasaulyje išgaudomos žiauniniais tinklais. Tokia besaikė žvejyba didiesiems eršketams yra ypač pavojinga, nes lytiškai šios žuvys subręsta tik pasiekusios 20 – 25 metų amžių. Kita problema, su kuria susiduria ypač vertinama žuvų rūšis – katastrofiškas natūralių buveinių nykimas. Per keletą pastarųjų dešimtmečių didieji eršketai jau prarado maždaug 90% savo natūralių dauginimosi vietų.

Rožinis jūrinis ešerys

Šios Šiaurės Atlanto žuvys pasiekia vos 50 cm ilgį ir gyvena maždaug 50 metų. Kaip ir visos kitos dažnai peržvejojamos žuvys, rožinis jūrų ešerys auga labai lėtai, o lytinį brendimą pasiekia tik būdamos 8 – metų. Intensyvus rožinių jūrinių ešerių gaudymas žvejybiniais treileriais gerokai sumažino jų skaičių, be to rausvosios žuvys dažnai tampa brakonierių aukomis.

Atlanto didžiagalvė

Ši ryškios oranžinės spalvos žuvis paplitusi labai plačioje teritorijoje, Atlanto didžiagalvių aptinkama Naujosios Zelandijos, Australijos, Namibijos ir Šiaurės Rytų Atlanto vandenyse. Atlanto didžiagalvės gali pasiekti įspūdingą 149 metų amžių, tačiau lytiškai jos subręsta tik išgyvenusios 20 – 32 metus. Dėl tokio vėlyvo dauginimosi oranžinės žuvelės greičiau pakliūva žvejams į rankas, nei spėja pasiruošti dauginimuisi. Dažniausiai Atlanto didžiagalvės tampa žvejybinių treilerių aukomis ir, nors pasaulis vis dar nesutaria, ar šias žuvis dera laikyti nykstančiomis, skaičiai rodo, kad per pastaruosius 25 metus dėl verslinės žvejybos jų populiacija smarkiai mažėja.

Akiniuotoji raja

Akiniuotosios rajos – ypatingi gyvūnai, galintys gerokai pačirškinti savo aukas elektros srove. Daugiausiai jų aptinkama Šiaurės Vakarų Atlante, Jungtinių Valstijų pakrantėse. Nors anksčiau buvo manoma, kad akiniuotosios rajos nėra valgomos ir negali teikti žmonėms jokios naudos, šiuo metu jos naudojamos kaip omarų jaukas ir netgi pardavinėjamos maisto reikmėms. Paspartėjęs šių žuvų gaudymas treileriais lėmė tai, kad į verslininkų gniaužtus patenka vis daugiau akiniuotųjų rajų jauniklių. Nuo 1970 metų pasaulio vandenyse subrendusių akiniuotųjų rajų sumažėjo maždaug 90%. Dėl tokio staigaus skaičiaus pakitimo, šiuo metu šiai rajų rūšiai būtina intensyvi priežiūra.