Jei pagalvojate apie delfiną, turbūt iš karto įsivaizduojate delfinariumo gyventoją, šokinėjantį per lankus ir mojuojantį uodega pasirodymų žiūrovams. Koks mielas ir protingas gyvūnas! Vieni gėrisi, pamatę jį akvariume, kiti pyksta, kad šie gyvūnai laikomi nelaisvėje ir naudojami pramogai. Asociacija „Už gyvūnų teises“ internete surinko visą piešinių galeriją tema „Kaip delfinai ir banginiai gyvena laisvėje“. Delfinariumuose laikomi delfinai afalinos matomi, todėl gerai žinomi, tačiau ir mūsų jūroje yra jų giminaičių.
 |
Žinduolių pasaulyje yra didelis banginių būrys. Šis būrys skirstomas šeimomis, ir šalia įvairių banginių ir delfinų šeimų jame yra ir gyvūnų ne tokiu romantišku pavadinimu – jūrų kiaulės. Tai senas pavadinimas – įvairiose kalbose šių jūros žinduolių vardas susietas su paršeliu, gal dėl panašaus jų kūnų apvalumo.
Paprastoji jūrų kiaulė ir yra mūsų Baltijos jūros delfinas arba banginukas. Savo išvaizda ji panaši į delfiną, tik neturi jiems būdingo „snapo“, todėl neretai vadinama mažuoju banginiu. Jūrų kiaulė yra viena iš smulkiausių jūrų žinduolių, ji mažesnė už Klaipėdos delfinariumo afaliną – vidutiniškai užauga 160 cm ilgio, o afalina vidutiniškai yra 2,5 m ilgio.
Jūrų kiaulės gyvena nedideliais būreliais šiaurės pusrutulio vandenynų ir jūrų pakraščiuose, labiausiai mėgsta vėsius vandenis. Skiriami keli nesusisiekiantys jūrų kiaulių porūšiai ir skirtingų teritorijų subpopuliacijos. Deja, Baltijos jūroje jūrų kiaulių subpopuliacija yra sparčiai nykstanti, jų nykimui stabdyti reikalinga šių gyvūnų ir jų buveinių apsauga.
|
Pagrindinė jūrų kiaulių nykimo priežastis – intensyvi žmonių veikla Baltijos jūros vandenyse. Didžiausia grėsmė jūrų kiaulėms yra žvejų tinklai, į kuriuos įsipainioję gyvūnai prigeria, nes negali pakilti į vandens paviršių įkvėpti oro. Kadangi jūrų kiaulės žuvis gaudo netoli jūros dugno, joms grėsmingiausi yra dugniniai statomi tinklai. Manoma, kad kasmet Baltijos jūroje žvejų tinkluose žūva bent po septynias jūrų kiaules. Šis skaičius yra didelis įvertinus tai, kad šių gyvūnų populiacija ir taip maža.
Kita didelė problema yra Baltijos jūros užterštumas toksinėmis medžiagomis. Tai daro neigiamą įtaką jūrų žinduolių vaisingumui ir jų imuninei sistemai – gyvūnai dažniau serga ir sunkiau susilaukia palikuonių. Jūrų kiaulėms žalingas ir laivų bei įvairių įrenginių jūrose keliamas triukšmas. Jis sutrikdo gyvūnų orientaciją, mat jūrų kiaulės plaukdamos ir medžiodamos vadovaujasi echolokacija, kaip šikšnosparniai, todėl yra itin jautrios triukšmui.
Paskutinius dešimtmečius prie Lietuvos ir kaimyninių šalių krantų jūrų kiaulės pastebimos retai, nors dar tarpukariu nuo Palangos tilto jas buvo galima stebėti nardančias jūroje. Abu paskutinius kartus, kai Lietuvoje tiesiogiai susidurta su jūros kiaulėmis – 2001-ais ir 2003-iais metais, jos buvo rastos žuvusios žvejų tinkluose.
Nuo 2011 vykdyto tarptautinio projekto SAMBAH metu visose Baltijos jūros priekrantėse buvo išdėstyta 304 statinio akustinio monitoringo prietaisų, kuriais dvejus metus bus registruojami jūrų kiaulių skleidžiami garsai, padedantys joms orientuotis plaukiant.
Šiuo metu jau paskelbtas žemėlapis, kuriame matyti visų 304-ių monitoringo stočių vietos ir parodyta, ar jose per dvejus metus bent kartą užfiksuotas jūros kiaulės balsas. Baltijos jūros pakrantėje jūrų kiaulės užfiksuotos Latvijos vandenų ruože netoli Lietuvos, vienas gyvūnas – ties Lietuvos pakrante ir keliolika – Lenkijos vandenyse. Daugiausia jūrų kiaulių gyvena vakarinėje Baltijos jūros dalyje.
Taigi, galime džiaugtis, kad Baltijos jūros banginukas, jei ne gyvena, tai bent užsuka į Lietuvos priekrantės vandenis. SAMBAH projekto duomenys bus toliau analizuojami, siekiant atskleisti, kaip intensyviai gyvūnai lankėsi stebėjimų vietose, kokia buvo jų sezoninė migracija ir pan. Visa ši informacija, pasak projekto vykdytojų, turi būti labai naudinga šalims rengiant jūrų kiaulių apsaugos savo teritoriniuose vandenyse planus.
|
 |
Lietuvoje jūrų kiaulių apsaugos planas Aplinkos ministerijoje jau yra parengtas vykdant projektą „Retų rūšių apsaugos ir invazinių rūšių gausos reguliavimo priemonių įgyvendinimas“. Deja, šiame plane konstatuojama, kad nėra duomenų nei apie jūrų kiaulių buveines Lietuvos vandenyse, nei apie jų skaičių, todėl tarp numatomų priemonių yra tik visuomenės švietimas, informuojant apie šį gyvūną, bei žvejų apklausos, siekiant išsiaiškinti, ar jūrų kiaulės nuolat gyvena Lietuvos teritoriniuose vandenyse. Įgyvendinant plano uždavinius yra sukurtas filmas apie jūrų kiaulę „Baltijos slapukė“, kurį galite pamatyti internete.
 |
Jūrų kiaulės apsaugos plane taip pat pabrėžiama, kad gavus duomenų, kad mūsų vandenyse nuolat gyvena šie žinduoliai, turėtų būti parengtas naujas rūšies apsaugos veiksmų planas, numatantis tiesioginius jos apsaugos būdus. Nors šiame plane nenumatytas išsamesnių mokslinių tyrimų vykdymas, galima tikėtis, kad SAMBAH projekto duomenys padės mums išsiaiškinti, ar jūrų kiaules turėtume laikyti savo pakrantės gyventojomis ir imtis jų apsaugos. Tačiau net ir išsiaiškinus, kad jūrų kiaulės mūsų krantus tik retkarčiais aplanko, derėtų rūpintis, kad pakrantėje būtų tinkamų joms buveinių, kur šie gyvūnai galėtų įsikurti, bei sudaryti sąlygas jų migravimui.
Pirmiausia reikia mūsų supratingumo ir pastangų, kad jūros vanduo būtų švaresnis, jūrų eismas ne toks triukšmingas, o žvejyba – tausojanti žuvų išteklius, paliekanti maisto ir jūros žinduoliams bei naudojanti mažiau jiems pavojingą įrangą. Tik įsivaizduokite situaciją: plūduriuojate laivelyje Baltijos jūroje, o šalia nardydamos vandens paviršiuje ir pūsdamos orą, praplaukia būrelis jūrų kiaulių.
|
|
