Vertėtų, pradėti spiningauti, ežere, tvenkinyje ar kokioje nors užtvankoje.

Priežastys labai paprastos – stovinčiame vandenyje lengviau pastebėti masalo darbą, lengviau rasti plėšrūną. Spiningavimas upėje – kur kas sudėtingesnis žvejybos būdas.

Pirmiausiai reikalingas spiningo kotas.

Spiningo koto visiems gyvenimo atvejams tikrai nėra, laikui bėgant, pradedantysis spiningautojas tai pats supras ir pajus. Pradžiai patartina rinktis 2,40 – 2,80metro ilgio spiningą. Ilgesniu būtų sunku mokytis teisingai užmesti, be to, ilgesnio gali prireikti tik didelėse upėse. Kadangi pradedantiesiems patartina gaudyti lydekas ir ešerius, tai masalus teks rinktis tinkamus šioms žuvims gaudyti. Nuo planuojamų naudoti masalų priklauso ir spiningo kotas. Pradedantysis spiningautojas turėtų rinktis meškerykočius, kurių metamas svoris yra 7 – 25 gramai (maždaug, rekomenduojamą metimo svorį galima pamatyti ant kiekvieno meškerykočio, ar jo etiketės). Į tokio svorio gamą patenka guminukai, sukriukės, vobleriai ir vartiklės. Be to geras spiningo kotas tikrai nėra labai pigus. Nepatariama pirkti teleskopinio spiningo, nors ir sunkiau transportuojamas, tačiau rinkitės meškerykotį iš kelių dalių. Teleskopinis kotas susilpnina pojūčius gaudant žuvį, todėl dažnai užkertama per anksti ar pavėluotai, be to kiekvienas meškerykočio sudūrimas yra silpniausia spiningo vieta. Pigiausi meškerykočiai iš stiklo pluošto yra sunkesni, bei ne tokie lankstūs, kas daro didelę įtaką žvejybos komfortui ir rezultatams.

Ritę spiningui reiktų rinktis tik neinercinę, ypač pradedančiajam.

Gerai būtų, kad ritė turėtu bent 2 – 3 guolius. Renkantis ritę labai svarbu kad ji būtų tikrai patikima, turėtų stabdį, valo būgnas būtų platesnis. Nepatartina rinktis pigios, gerai reklamuojamos su galybe guolių, ir nežinomo gamintojo ritės. Geriau patikėti paprastesne, bet girdėto gamintojo rite. Komplekte dažniausiai būna porą būgnelių, ant kurių galėsite suvynioti skirtingą valą (tarkim viename pintas valas 0,1mm kitame paprastas 0,2 – 0,25mm).

Kiekvienas pradedantysis spiningautojas turi turėti keletą skirtingo dydžio ir spalvų sukriukių.

Garsiausi gamintojai Mepps ir Balzer, kurių gaminiai tikrai kokybiški. Reikia turėti blizgančių apsiniaukusiam orui ir mažiau blizgančių – saulėtam. Patartina turėti keletą voblerių (pvz.: Rapala), mažesnių ir apvalesnių ešeriams ir didesnių bei ilgesnių – lydekoms.

Turėkite ir keletą vobleriukų kurie nesikabina už žolių (kabliukas apsaugotas viela, kad nesikabintų už žolių ar kerplėšų), galėsite bandyti gaudyti plėšriąsias žuvis žolėse.

Taip pat rekomenduojama turėti kelias skirtingas vartykles.

Taip pat spiningautojo masalų dėžėje turėtų būti ir skirtingų spalvų, dydžių bei formų guminukų, prie kurių reikėtų skirtingo svorio galvakablių (5 – 12 gramų). Galvakablių galvas spiningautojai dažnai lakuoja sidabriniu ar rusvu nagų laku su blizgučiais, nes pastebimas didesnis plėšrūnių susidomėjimas masalu.

Kur žvejoti? Žolinių nedidelių lydekaičių visada rasite ežero pakrantėje. Ir jų pasigauti tikrai nebus sunku. Paprastai ežerų pakrantes juosia negilūs atabradai, kurie būna apaugę žolėmis – tai ir yra pačios tikriausios lydekines vietos. Jei atabradas į gelmę pereina staigesniu šuoliu – toks šlaitas dažnai būna tikroji lydekų buveinė. Ir nepradėkite iš karto gaudyti gelmėje, tai palikit ateičiai.