Dažnai nuo kelių smulkmenų priklauso ar diena atneš puikių laimikių ar teks namo eiti tuščiomis rankomis. Tai ypač liečia tuos vandens telkinius kur žuvys dažnai susiduria su dirbtiniais masalais. Lydeka kuri savo gyvenime nematė nei vieno dirbtinio masalo griebia praktiškai viską kas jai papuola po akimis. Tačiau tokią žuvį kuri gyvena intensyviai žvejų lankomose vietose suvilioti yra gana sudėtinga. Kiekvienas žvejys gaudantis plėšrūnes (starkius ar lydekas) dažnai lankomose žvejų vietose žino kaip įtariai žuvys reaguoja į dirbtinius masalus ir dažnai juos ignoruoja. Norint pergudrauti šias žuvis reikia įvertinti kiekvieną smulkmeną.

Vengti triukšmo.

Norint sėkmingai žūklauti reikia vengti triukšmo. Reikia stengtis būti nepastebimam ir neišsiduoti plėšrūnui. Tai svarbu žvejojant tiek mažuose, tiek vidutiniuose vandens telkiniuose kurie yra intensyviai lankomi žvejų. Tokiuose vandens telkiniuose žuvys senai išmoko susieti triukšmą krante su žvejo atvykimu. Automobilio durų trenksmas, čežėjimas, žingsnių garsas per akmenukus priverčia žuvis sukrusti ir užčiaupti burnas, žvejui dar net neužmetus masalo. Masalų vilkimas vandens paviršiumi plaukiant valtimi, inkaro pliūkštelėjimas, irklų garsas taip pat įspėja patyrusias plėšrūnes apie gręsiantį pavojų. Todėl nenuvertinkite ne tik geros žuvų klausos, bet ir jų atminties. Svarbu atkreipti dėmesį ir į masalus.

Stipriai vibruojantys ar skleidžiantys triukšmą masalai.

Kažkada puikiai pasiteisinusi naujovė skambantys šratukai vobleriuose puikiai provokavo plėšrūnes, tačiau ilgainiui dažnai žvejų lankomose vietose žuvys tokiems masalams tapo įtarios ir išmoko juos atpažinti. Smarkų triukšmą skleidžiantis masalas tokiu atveju plėšrūnus tik perspėja apie galimą pavoju. Įtarimą sukelia ir smarkiai vibruojantys masalai tokie kaip besisukančios blizgės, sukriukės ar guminukai su plačia uodegėle. Šie masalai stipriai veikia žuvų šoninę liniją. Jei žuvys nėra praeityje susidūrę su šiais masalais jie puikiai vilios žuvis, tačiau patyrusioms plėšrūnės jų vengia.

Valo įtaka.

Žvejojant drumstame vandenyje galima naudoti storesnius valus. Gaudant starkius galima naudoti netgi pavadėlį kurio paprastai esant skaidriam vandeniui šios žuvys baidosi. Visiškai skirtingai žuvys elgiasi skaidriame vandenyje. Tokiose telkiniuose žuvys įdėmiai apžiūri ir ilgai stebi savo potencialias aukas. Todėl dažnai netinkamas valas ar pavadėlis skatina žuvis trauktis. Dėl šios priežasties reiktu naudoti skaidrius valus jie dažnai geriau pasiteisina nei žvejų pamėgti tamsūs pinti valai. Rekomenduojama prieš masalą parišti 4-6m. ilgio fluorokarbono valo atkarpą.

Matiniai sistemų elementai.

Žvejojant ypatingai atsargias žuvis reiktu vengti blizgančių sistemėlės elementų. Tai atrodo gal ir ne visiškai logiška kadangi šios savybės būdingos kibiausiems lydekų masalams. Tačiau vandens telkiniuose kuriuose dažnai lankosi žvejai žuvys gyvena pagal kitas taisykles. Tos žuvys kurios nesugeba kontroliuoti savo refleksų tiesiog neišgyvena iki solidaus amžiaus ir dydžio. Lydeka kadaise užkibusi ant ryškiai blizgančios sukriukės ar blizgės ateityje tokio masalo vengs. Ne tik pati blizgė, bet ir spindintys suktukai, trišakiai gali baidyti žuvis. Kai aš pradėjau naudoti matinius ar oksiduotus sistemėlių elementus lydekos ir starkiai ėmė kibti žymiai drąsiau ir dažniau. Aišku tai galima taikyti ne visiems vandens telkiniams.

Kabliukai.

Taip pat pastebėjau, kad naudojant vieną trišakį ant voblerio ar kito masalo galima sulaukti žymiau daugiau kibimų nei su keletu. Nors plėšrūno burna ir atrodo grėsmingai su keletu eilių dantų, joje yra ir jautrios zonos kurios puikiai jaučia masalą ir trišakius. Jei lydekai kada teko pajusti trišakių smailumą, bet pavyko pasprukti tuomet ji labai įdėmiai ištyrinės savo auką prieš atakuodama. Kai žuvys tokios atsargios geriausia naudoti vienšakį kabliuką nors tai labiau taikoma gaudant gyva žuvele.