|
|
Gaudant spiningu, nepakanka mokėti toli užmesti, reikia mokėti gerai manevruoti dirbtiniu masalu, jį traukti vandenyje taip, kad neužkliūtų, tinkamai suktųsi ar judėtų. Pirmiausia reikia žinoti, koks gylis vietoje, kur norima spiningauti, po to masalą mėtyti taip, kad, krisdama į vandenį, nesukeltų didelio triukšmo; jei naudojamas svarelis, tai jis į vandenį turi kristi vėliau už masalą, be to masalą, reikia vesti taip, kad jo greitis ir judesiai būtų panašūs į plaukiančios žuvelės judesius.
|
Kaip išmatuoti gylį? Užmetus masalą, pradedama skaičiuoti sekundes nuo jo įkritimo į vandenį. Masalui skęstant, valas būna kiek įtemptas. Kai masalas pasiekia dugną, valas staiga laisvėja. Taigi, per tą laiką spėjote suskaityti iki 15. Norėdami, kad traukiamas masalas nepasiektų dugno, užmetę sekantį kartą, turite pradėti sukti ritę, anksčiau, pavyzdžiui, suskaitę iki 12 – 13. Turint įvairaus didumo bei svorio masalų ir priderintų svarelių, iš anksto apytikriai galima apskaičiuoti kiekvieno masalo skendimo laiką. Tam tikslui baseine parenkama žinomo gylio vieta ir apskaičiuojama, per kiek sekundžių masalas pasiekia dugną.
Dugne, ypač upės, kartais būna šakų, kelmų ir kitokių kliuvinių, kur lengvai gali įstrigti mėtomas masaslas. Spiningautojas, neišmatavęs vandens gylio, vengdamas kliūčių, stengiasi masalą vesti kuo arčiau vandens paviršiaus; tokiu atveju, žinoma, ir rezultatai būna menkesni. Kad pirmu metimu masalas neįstrigtų nežinomame ir neištirtame vandens baseine, vandens gylį galima išmatuoti vien tik su svareliu, šiuo būdu galima išmatuoti tiktai stovinčio arba lėtai tekančio vandens gylį.
Vedant masalą vienodai ir lygiai, rezultatai gaunami prastesni, nei masalu manevruojant. Jeigu žvejybos vieta gerai žinoma ir dugne nėra kelmų ar kitokių kliuvinių, geriau masalą leisti iki pat dugno ir, staigiai truktelėjus, kelti jį aukštyn.
|
|
Masalą reikia užmesti į vandenį be triukšmo, be smarkaus pliaukštelėjimo. Išmetant masalą, jam esant maždaug apie pusę metro nuo vandens paviršiaus, patartina valą pristabdyti pirštu ir kotą kilstelėti kiek aukštyn. Tada valas, lėkęs ore lanko pavidalu, staiga išsitiesia ir trukteli masalą, kuri krinta beveik horizontaliai ir be didelio triukšmo. Šiuo atveju, naudojant papildomą svarelį, svarelis įkrenta į vandenį vėliau už masalą. Pasinėrusį masalą vedant atgal, susidaro įspūdis, kad žuvelė bėga nuo į vandenį įkritusio kažkokio daikto, o esant ramiam vandeniui, be triukšmo pasinėręs masalas nenubaido arti esančios žuvies.
|
|
| Kartais spiningautojas, užmetęs masalą pakankamai toli ir į gerą vietą, velka ją atgal, kiekvieną sekundę tikėdamasis laimikio, bet vietoj to ištraukia blizgę su užsikabinusiais už pavadėlio kabliukais. Toks metimas baido žuvį ir tik po keleto teisingų metimų toje pačioje vietoje galima tikėtis laimikio. Masalas užsikabina už pavadėlio tada, kai jis būna lengvesnis už svarelį ir lėkdamas atsilieka nuo jo. Krentant svareliui į vandenį, masalas kabliukais užsikabina už pavadėlio arba valo. Taip pat masalas gali užsikabinti metant jį prieš vėją. Vėjuotą dieną spiningautojas paprastai ieško užuovėjos ir mėto masalą pavėjui.Dažnai pasitaiko, kad užkibusios žuvies nepasiseka pritraukti prie kranto arba valties – ji atsikabina. Tai atsitinka dėl įvairių priežasčių. Gali būti kad priežastis – neaštrūs arba per maži kabliukai, ir žuvis, pagriebusi masalą, spėja jį išspjauti. Kartais spiningautojas nepajunta, kada žuvis griebia masalą, ir ramiai suka ritę toliau. Tuo tarpu žuvis, pajutusi, kad čia ne jos maistas, paleidžia masalą, dėl to žvejys, visada, kai žuvis griebia masalą, turi ją pakirsti, t. y. truktelėti kotą aukštyn arba į šoną, ypač pajutęs smūgį. Neužkirtus ne visuomet pasiseka ištraukti laimikį į krantą.Kai užkimba stambesnė žuvis, nereikia karščiuotis ir naudoti daug jėgos bei skubėti traukti ją į krantą arba į valtį. Trijų kilogramų svorio ir didesnės lydekos nebegalima vienu mostu išmesti į krantą. Ir valo negalima palikti laisvo, o būtinai laikyti įtemptą, nes žuvis, pritraukta prie kranto ar prie laivo ir pamačiusi žmogų, sukaupia visas savo jėgas ir smarkiai puola į gelme, ir jeigu žvejas nebus tam pasiruošęs, staigiu smūgiu žuvis nutrauks valą ar atsikabins. |
|
|
