Svarbiausia – išskirtinumas

Tvičingas – tai dirbtinio masalo traukimo būdas, kai atliekami trumpi trūkčiojimai spiningu, ko pasėkoje masalas juda kaip sužeista ar nusilpusi žuvelė. Vienas iš pagrindinių natūralios atrankos principų: išgyvena stipriausias; ligotas ar sužeistas žuvis plėšrūnai suryja pirmiausiai, netgi kuomet nėra alkani. Būtent į tai ir orientuotas tvičingas. Kada žuvys maitinasi aktyviai, jos griebia siūlomą masalą, traukiamą bet kokiais būdais. Bet jei plėšrūnai pasyvūs, žūklaujant tuo pačiu būdu kibimų skaičius ženkliai sumažėja arba kibimas apskritai liaujasi. Dauguma žvejų, pamanę, kad šiandien „nekibos diena“, baigia žūklę, o ypatingai užsispyrę piliečiai keitinėja masalus, tikėdamiesi atrasti kibųjį variantą, arba bando keisti masalo traukimo būdą. Dažnai iš pradedančių spiningautojų tenka girdėti, kad kai tik jie pradėdavo naudoti lėtesnį masalo traukimą, darydami pauzes ir įvairius staigesnius trūktelėjimus, tuoj pat sulaukdavo kibimo. Tokiais atvejais jie aiškindavo, kad lydekos aptingusios ir tiesiog neturi jėgų ir noro vaikytis greitai traukiamų masalų. Iš tikrųjų, pauzės ir trūkčiojimai sužadina lydekos instinktą, juk tokiais judesiais masalas primena netekusią jėgų žuvelę, kurią lydeka tiesiog privalo suėsti.

Be instinkto ėsti silpnesnius, plėšrūnams dar būdingas ir smalsumas. Dažnai spiningautojai daro klaidą, stengdamiesi parinkti voblerius, išoriškai panašius į žuveles, kuriomis dažniausiai maitinasi lydekos konkrečiame telkinyje. Kokios formos vobleris patiks patiks plėšrūnei konkrečioje situacijoje, galima sužinoti tiktai bandymų keliu arba pasitikint asmenine intuicija. Beje, natūralios masalų spalvos dažnai gali būti neveiksmingos. Dar 1970-aisias metais ichtiologai, firmos MEPPS užsakymu atliko tyrimus apie masalo spalvų priimtinumą lydekoms. Jie pateikė stebėtinas išvadas: klasikinių atspalvių sukriukes daugeliu atveju žuvis ignoruodavo, o masalus su fluorescentiniais lapeliais lydekos atakavo masiškai. Ir jau greitu laiku Mepps sukriukų asortimente atsirado Aglia Fluo, o kataloge prie šios serijos – prierašas: „Lydekos ypač jautrios fluo spalvos efektui“. Žiūrint plačiau, masalo spalva ne visada daro lemiamą įtaką, bet tai, kad ryškūs masalai dažnai sudirba geriau, galiu patvirtinti iš savo praktikos. Be to, kad fluorescentinių spalvų masalai labai kibūs, jų traukimą patogu kontroliuoti ir vizualiai, juk jie matomi per ganėtinai storą ne itin skaidraus vandens sluoksnį. Žinant kur randasi masalas, jį lengviau pravesti apeinant kliuvinius, o neretai netgi galima pamatyti, kaip plėšrūnas jį atakuoja.
Norint visada džiaugtis laimikiu, reikia rinktis masalus ir jų traukimo būdą, labiausiai tinkančius žūklei konkrečiame telkinyje. Šiandieniniame pasaulyje yra didžiulė masalų įvairovė, bet skirtingų žūklės sąlygų yra dar daugiau. Universalaus masalo, kurį žuvis griebtų visada ir visur, tikrai nėra. Būna, kad absoliučiai vienodomis sąlygomis, iš išorės panašūs masalai parodo kardinaliai priešingus rezultatus. Todėl manau, kad palyginamasis aprašymas konkrečių, vienokioms ar kitokioms žūklės sąlygoms skirtų voblerių modelių, tikrai bus naudingas.