Payara

Gėlavandenė siaubūnė payara švelniai tariant gali priminti iš senų nespalvotų filmų atklydusį Nosferatu. Ši žuvis gali išaugti net iki 120 centimetrų, o jos didžiausias papuošalas – milžiniškos iltys. Jei žinote apie jūrines žuvis gyvatines švietenes (eng. – viper fish), tuomet galima sakyti, kad pažįstate ir payaras, tiesiog jos – gėlavandenė pastarųjų kopija.

Neoclinus blanchardi

Nepaisant ypač grėsmingos išvaizdos, ši žuvis negalėtų rimtai sužeisti žmogaus, mat neoclinus blanchardi užauga vos iki 30 cm ilgio. Taigi, jei neoclinus blanchardi būtų bent šiek tiek didesnė, garantuojame, kad ji galėtų pridaryti užtektinai žalos. Bet neapsigaukite mažylės sugebėjimais, net ir būdama visai smulkutė, neoclinus blanchardi kaip reikiant pavaiko narus. Be to, šios žuvys sugeba susikauti su net keletą kartų už save didesniais aštuonkojais.

Arapaima

Arapaimos gali užaugti iki 3 metrų ilgio ir sverti daugiau nei 182 kg. Tai – vienos didžiausių gėlavandenių žuvų visame pasaulyje. Arapaimos išliko beveik nepakitusios dar nuo par gyvūnijos atsiradimo žemėje. Kaip ir keletas kitų „senovinių“ žuvų, arapaimos turi primityvius plaučius prie savo žiaunų, kurie leidžia žuvims įkvėpti oro. Kol kas mokslininkai neturi įtikinamų duomenų, įrodančių, kad arapaimos gali kelti grėsmę žmonėms, tačiau nėra jokių abejonių, kad vandens paukščių, kitų plėšriųjų žuvų ir netgi žinduolių susitikimas su arapaimomis nesibaigia gražiuoju.

Elektrinis ungurys

Elektriniai unguriai sugeba sukurti didesnę elektros srovę nei bet kurie kiti gyvūnai žemėje. Elektrinio ungurio „pabučiavimas“ sugeneruoja iki 700 voltų įtampa, kurios visiškai pakanka užmušti praktiškai kiekvieną upėje esantį gyvūną ir visai nesvarbu, ar tai būtų krokodilas, ar žvejys. Beje, elektriniai unguriai taip pat be jokių problemų gali uždegti ir kalėdines eglutes.

Pjūklažuvė

Pjūklažuvės išties įspūdingos žuvys! Jos gali užaugti net iki 7 m ilgio! Pjūklažuvę techniškai galima vadinti raja. Pjūklažuvės savo išraiškingą pjūklo formos nosį naudoja tam, kad įsiveržtų į žuvų būrelius ir juos išsklaidytų arba sužeistų. Kai aukos tampa pasimetusios ir bejėgės, nereikia nė sakyti, pjūklažuvei žymiai lengviau jas praryti.

Žalčiagalviai

Lietuviams jau taip pat gerai žinoma invazinė žuvų rūšis tikrai nesulaukia daug meilės ir palaikymo iš gamtosaugininkų. Tiesa, savo natūraliose buveinėse žalčiagalviai yra nuostabios, galingos žuvys, tiesiog būtinos vietos ekosistemai. Žalčiagalviai yra didžiulės (užauga iki 1,8 metro ilgio ir gali sverti 30 kg), agresyvios ir konkuruoti linkusios žuvys. Taip pat tai – primityvios vandenų gyventojos, kaip ir arapaimos turinčios primityvius plaučius. Tokia sandara leidžia žalčiagalviams išgyventi net ir ypač mažai deguonies turinčiuose vandenyse.