 |
Spiningas. Vienas mėgiamiausių žvejybos būdų yra gaudymas spiningu. Spiningu žvejojamos stambiosios ir plėšriosios mūsų vandenų žuvys. Žvejyba spiningu – tai sugebėjimas blizgančiu metalinės skardos gabaliuku ar guminiu masalu, prie kurio įtaisytas kabliukas, pagauti žuvį.
Reikia pasakyti, kad, žvejojant spiningu, reikia ne vien sportinio patvarumo, praktinių įgūdžių, bet ir teorinio pasiruošimo. Gaudymas spiningu yra aktyvus žvejybos būdas, nes spiningistas nuolat juda: apeina upes, tvenkinius ir ežerus, ieškodamas ne vien žuvų mėgiamų vietų, bet ir patogių vietų spiningui užmesti. Jis irstosi laiveliu, išmaišo visus ežerų pakraščius.
Pastaraisiais metais spiningo sporto mėgėjų mūsų šalyje labai pagausėjo. Žvejyba spiningu reikalauja ne vien sumanumo ir vikrumo, bet ir labai geros užmetimo technikos, kad masalas kristų be didelio triukšmo į iš anksto numatytą vietą. Netvarkingas ir neatsargus pliauškinimas skersai ir išilgai vandens baseino neduoda laukiamų rezultatų ir žvejui susidaro įspūdis, kad tuose ar kituose vandenyse nėra žuvies.
|
 |
Velkiavimas. Žvejojimas velke – bene vienas seniausių sportinės žvejybos būdų. Žvejojimas velke yra labai panašus į žvejojimą spiningu – plaukiama valtimi ir paskui ją velkama prie ilgo valo pririštas masalas. Ir spiningą galima panaudoti kaip velkę, ypač kai žvejys yra pavargęs, per dieną spiningavęs. Plaukiant per platesnius ir gilesnius vandenis, spiningo valas išleidžiamas iki 30-50 m ilgio, ir masalas velkama atitinkamai reguliuojant gilumą.
Velke galima žvejoti kiekviename vandens baseine, kuriame tik galima laisvai plaukti valtimi ir nėra dugne per daug augmenijos. Velke gaudomos stambios plėšriosios žuvys (lydekos ir kt), kurios mėgsta gilius vandenis. Todėl velkės valas turi būti tvirtesnis, pavadėlis patvaresnis, o svarelis sunkesnis |
|
Muselinė. Žvejyba museline meškere yra bene sportiškiausias iš visų žvejybos būdų. Ši meškerė savo išvaizda labai panaši į spiningą, tik jos kotas yra žymiai ilgesnis, iki 3-4 metrų ilgio, laibesnis ir lankstesnis. Muselinės ritė pritvirtinta žemiau koto rankenos.
Muselinės valas į galą yra plonėjantis. Valas impregnuotas; jo paviršius būna slidus. Plūdė, svarelis ir suktukai šiai meškerei nereikalingi. Masalu muselinei naudojamos įvairios tikrosios ir dirbtinės muselės.
Museline meškere paprastai žvejojama vandens paviršiuje – sausa musele. Galima žvejoti ir su šlapia musele – kai masalas vandens srovės kiek nugramzdinamas.
Museline žvejojamos daugiausia „tauriosios“ žuvys – lašišos, upėtakiai, upokšnių šalviai, kiršliai ir kitos žuvys. Žvejojant museline, labai svarbu gerai įsisavinti užmetimo techniką. Užmesti reikia taip, kad muselė kristų ant vandens paviršiaus visiškai natūraliai. Žuvis, pagriebusi muselę vandens paviršiuje, neria su ja žemyn į dugną. Čia labai svarbu laiku užkirsti.
|
 |
 |
Plūdinė meškerė. Žvejyba plūdine meškere yra visiems prieinamiausias, paprasčiausias ir labiausiai paplitęs būdas. Plūdinių meškerių yra įvairių tipų, kuriuos aprašysime vėliau.
Plūdinėmis meškerėmis žvejojama įvairiai: iš valties, nuo kranto, nuo plausto, įvairaus gilumo stovinčiame ir įvairaus sraunumo tekančiame vandenyje, gyvu ir negyvu masalu. Plūdinių meškerių kotai ir valai gali būti įvairaus ilgio, įvairaus stiprumo. Žvejojant stambesnes žuvis, prie koto pritaisoma nedidelė ritė. Naudojami įvairiausi valai. Masalai vartojami taip pat įvairūs: sliekai, vabzdžiai, kirminėliai, grūdai, žirniai, kukurūzai, sūrio, duonos, mėsos gabaliukai ir t. t. |
|
Dugninė. Tai žvejybos būdas kai masalas guli ant dugno, o kibima rodo įsitempiantis valas. Yra specialūs garsiniai ar šviesiniai signalizatoriai, tačiau ir jie reaguoja į besitempiantį valą. Paprastai dugninė meškerė buna su vienu ar keliais kabliais, bei didesniu svoriu, kuris nugramzdina masala prie dugno. Masalui naudojami, kaip ir plūdinei meškerei, įvairūs gyvulinės ar augalinės kilmės produktai. Užmestos dugninės meškerės, jei yra toliau nuo žvejo tikrinamos kas pusvalandį ar valandą. Dažniausiai žvejojama naktį, tai ypač suteikia malonumą sėdint su draugais prie laužo ir laukiant kibimo. Tačiau žvejojama ir dieną – užmetamos dugninės meškerės, o belaukiant kibimų, žvejojama spiningu ar plūdine meškere.
|
 |
|
Skrituliai. Plėšriosios žuvys su gyva žuvele sėkmingai gaudomos skrituliais. Skrituliais žvejojama iš valties, nes jie, išsidėstę vandens paviršiuje su prikabinta gyva žuvele, yra nešami srovės arba vėjo, ir tokiu būdu išžvejojamas nemažas vandens plotas. Žvejyba skrituliais gali būti sėkminga telkiniuose, kuriose susirenka nemaža plėšriųjų žuvų. Kadangi šis žvejybos būdas yra labai sėkmingas, žuvisaugos organai leidžia vienam žvejui vienu kartu panaudoti ne daugiau kaip 5 skritulius. Žvejojant skrituliais, reikia būti geru valtininku, nes plačiuose vandenyse skrituliams surasti ir grobiui surankioti reikia gerokai pasiirstyti. Žvejoti skrituliais geriausia dviem – vienas irsto valtį, o kitas stebi ir surenka skritulius su užsikabinusiomis žuvimis.
Tenka pažymėti, kad tikras žvejas yra labai priešiškai nusiteikęs prieš visokius „mėgėjus“ ir brakonierius, statančius tinklus, gaudančius žuvis graibštais, elektra ar sprogmenimis. Tokie „mėgėjai“ pridaro daug nuostolio gamtai ir žvejams.
|
 |
Vėžiavimas. Nors vėžiavimo sportas nėra toks masinis kaip žvejyba, tačiau mėgėjų vėžiauti taip pat netrūksta, juo labiau, kad kai kuriuose mūsų ežeruose, upėse ir upeliuose vėžių labai gausu. Vėžių gausiai randama ne tik didesniuose ežeruose (pvz., Dusios ežere ir kt.), bet ir visai mažuose upeliuose, ar ežerėliuose kur galima braidyti. Norėčiau pažymėti kad pastaruoju metu labai gausiai veisiasi ne šių kraštų vėžiai, kurie daro didelę žalą čiabuviams.
|
